„Negalime atmesti nei vieno iš jų“, – trečiadienį po susitikimo Prezidentūroje žurnalistams kalbėjo NSGK pirmininkas.

„Kalbant apie tai, kas galėtų vykti toliau, ko galėtų siekti Rusija... Šia prasme matyčiau pirmiausia karinės galios sutelkimu paremtą politinio spaudimo scenarijų. Be abejo, vienas iš Rusijos motyvų yra ir Minsko susitarimo priverstinis įgyvendinimas, bandant priversti Ukrainą derėtis su separatistais. Kitaip tariant, per „eskalaciją į dialogą“, –  teigė L. Kasčiūnas.

Tuo tarpu karine prasme L. Kasčiūnas įvardija tris galimas Rusijos agresijos prieš Ukrainą galimybes.

„Kalbant apie karinius scenarijus, galima eskalacija Donbase – pajėgų įvedimas toje dalyje, kurią kontroliuoja Rusija. Galima kalbėti ir apie tam tikras intervencijas demarkacinėje zonoje, bandant paimti vieną ar kitą svarbesnę vietą, bet tai jau būtų peržengtas Rubikonas. Tokiu atveju Vakarai turėtų įjungti kitą bėgį“, – teigė komiteto pirmininkas.

„Na ir vandens problema: puikiai žinome Kryme esantį kanalą, kuris eina iš Chersono srities, jį kontroliuoja Ukraina. Konflikto atveju jame galėtų išsilaipinti desantininkai ir perimti kanalo kontrolę. Tai yra hipotetiniai scenarijai, tačiau negalime atmesti nei vieno“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Komiteto pirmininko teigimu, Rusijos veiksmai Ukrainoje yra seniai žinomas Kremliaus noras kontroliuoti Ukrainą tiek politine, tiek geopolitine prasme.

„Jų strategija visada buvo labai aiški – ne tik susodinti prie stalo, bet ir grąžinti kontroliuojamas sritis pagal jų sąlygas Ukrainai. Su ypatinguoju statusu, kas reikštų, kad Kijevas moka už teritorijų išlaikymą, bet jas kontroliuoja Maskva, kad separatistai būtų amnestuoti, kad tai veiktų kaip tam tikras svetimkūnis Ukrainos viduje, kuris iš esmės kontroliuoja ir geopolitinę ir politinę situaciją Ukrainoje“, – situaciją vertino politikas.

„Jeigu paaštrėja situacija Rusijos regione, tu gali paspausti per tuos regionus ir paveikti Ukrainos vidaus procesus. Tokia schema jau yra planuojama visus tuos 5–7 metus. Manau, kad Rusija nuo to nenutolo“, – sakė pirmininkas.

L. Kasčiūnas: Vakarai turi būti pasiruošę atsakui, jei Rusija peržengtų „raudonąsias linijas“

Pasak L. Kasčiūno, sprendžiant Ukrainos klausimą, reikia orientuotis į pagrindines strategines kryptis, kuriomis turėtų vadovautis valstybės sąjungininkės.

„Pirmiausia neturime leisti įtvirtinti Kremliui labai palankios nuostatos, kad jis turi neformalią veto teisę dėl Ukrainos narystės NATO“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Mes Vakaruose turime aiškiai artikuliuoti, kas būtų, jeigu Rusija peržengtų raudonąją liniją.

„Negali jokia trečioji šalis, nebūdama NATO narė, blokuoti kitos vienos ar kitos tautos apsisprendimą būti NATO nare“, – tęsė NSGK pirmininkas.

Pasak jo, Lietuva pasirengusi ne tik padėti Rusijos agresiją patiriančiai valstybei, bet ir užimti lyderės poziciją sprendžiant Ukrainos klausimą.

„Karinė techninė parama yra viso aljanso reikalas, Lietuva bus tikrai viena stipriausių aljanse sprendžiant šitą problemą“, – sakė politikas.

Kitas svarbus apsektas, kaip teigė komiteto pirmininkas, yra Rusijos atgrasymas nuo tolesnių veiksmų tiek Ukrainoje, tiek regione. Kaip galimas konkrečias taikytinas atgrasymo priemones L. Kasčiūnas matytų Rusijos projektų, Rusijos atjungimą nuo pasaulinės bankų sistemos ar tiesiog naujų sankcijų taikymą.

„Mes Vakaruose turime aiškiai artikuliuoti, kas būtų, jeigu Rusija peržengtų raudonąją liniją, kas jos galėtų laukti politine, ekonomine prasme“, – kalbėjo Seimo narys.

„Be abejo, visiškas „Nord Stream2“ projekto įšaldymas. Galimos gilesnės sankcijos. Rusijos atjungimas nuo tarpbankinės pasaulinės sistemos, kai kurių Rusijos bankų, svarbių Rusijos elitui, įtraukimas į sankcijas ir kiti galimi rimti veiksmai“, – teigė politikas.