„Turime būti nuoseklūs sankcijų atžvilgiu, vengti konfliktinių žinių apie sankcijų reikšmę, efektyvumą. Tai vienintelė spaudimo Rusijai priemonė. Jei sankcijų efektyvumas netenkina – įveskime papildomas. Rugpjūtį girdėjome Rusijos pareiškimus apie galimą pasitraukimą iš Normandijos proceso – negalima to leisti“, – sakė L.Linkevičiaus.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, L.Linkevičius tai pareiškė Bratislavoje vykstančiame neformaliame Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikime.

Jis taip pat teigė, jog tam, kad Minsko susitarimai būtų vykdomi, būtinas nuoseklumas taikant sankcijas ir akivaizdžių faktų pripažinimas iš Rusijos pusės.

Pasak ministro, būtina reikalauti, kad Rusija liautųsi apsimetinėjusi nedalyvaujanti konflikte.

„Neįmanoma tikėtis Minsko proceso sėkmės, jei Rusija toliau neigs akivaizdžius faktus – dislokuotą karinę techniką, karius. Beje, neseniai tapo žinoma apie 4500 karių apdovanojimą „už pasižymėjimą mūšio lauke“, – sakė L.Linkevičius.

Kalbėdamas apie situaciją Kryme, L.Linkevičius akcentavo, jog reikia griežtai reaguoti į akivaizdžius žmogaus teisių, ypač Krymo totorių mažumos, pažeidimus.

„Kryme taikomi „seni metodai“. Buvęs Bachčisarajaus administracijos vadovas Ilmi Umerovas šiuo metu „gydomas“ psichiatrinėje ligoninėje“, – kalbėjo ministras.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė ilgą sąrašą rusiškų įmonių ir fizinių asmenų, kuriems įvedamos sankcijos už Maskvos paramą prorusiškiems separatistams Ukrainoje ir Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksiją 2014 metais.

Sąraše yra svarbus akcinio komercinio banko „Rossija“, kuris dažnai vadinamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino asmeniniu banku, padalinys, taip pat kelios didžiosios Rusijos statybos kompanijos.

Į „juodąjį sąrašą“ taip pat įtraukti 17 Ukrainos separatistų, iš kurių 11 yra Rusijos paskirtos aneksuoto Krymo vyriausybės pareigūnai.

Sankcijos taip pat įvestos virtinei Kryme veikiančių Rusijos kompanijų, įskaitant didžiules jūrų ir gynybos sektoriaus įmones.