Narkotikų dekriminalizacijos projektas jau svarstomas Seimo komitetuose, o partnerystės įstatymą parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius planuoja įregistruoti gegužės viduryje.

„Pats įstatymo projektas jau yra praktiškai suderintas koalicijos formate. Yra daromi paskutinieji pakeitimai, ir jis tvarkomas. Jis bus registruojamas gegužės mėnesio viduryje“, – Eltai tvirtino T. V. Raskevičius.

Žmogaus teisių komiteto pirmininko teigimu, partnerystės projektas buvo derinamas neformalioje valdančiosios koalicijos darbo grupėje. Taip pat, pasak parlamentaro, projektą planuojama derinti ir su opozicine Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija.

T. V. Raskevičius kalbėjo, kad jo inicijuojamu projektu siekiama sukurti partnerystės teisinį institutą, kuris galiotų tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties asmenų poroms.

„Yra kalbama apie atskirąjį partnerystės įstatymą, kuris įjungtų partnerystės teisinį institutą teisinėje sistemoje. Tai yra lyčiai neutrali partnerystė, kuri galiotų tiek skirtingų lyčių poroms, tiek tos pačios lyties poroms. Teisių – pareigų apimtis priklausytų nuo to, kokios jos numatytos teisės sistemoje partneriams“,– projekto idėją komentavo Laisvės frakcijos narys.

Partnerystės projektu nesieks pakeisti įsivaikinimo sąlygų ar Konstitucijoje įtvirtintos šeimos sampratos

Seimo nario teigimu, esminis skirtumas tarp partnerystės ir santuokos instituto yra tai, kad partnerystė numato lengvesnes šio įsipareigojimo nutraukimo sąlygas nei santuokos atveju. Tačiau tai kartu reiškia ir siauresnes teises bei pareigas partnerių atžvilgiu.

„Pagrindinis skirtumas tarp partnerystės ir santuokos, yra tai, kad partnerystės nutraukimo sąlygos bus lengvesnės bei šiek tiek ribota teisių ir pareigų apimtis. Tos teisės ir pareigos bus įtvirtintos ne pačiame partnerystės įstatyme, bet jos jau ir dabar yra numatytos LR įstatymuose ir kituose teisės aktuose“,– sakė T. V. Raskevičius, pažymėdamas, kad šiame projekte nebus kalbama ir apie šeimos sampratą, kuri yra įtvirtinta Konstitucijoje.

Tai yra lyčiai neutrali partnerystė, kuri galiotų tiek skirtingų lyčių poroms, tiek tos pačios lyties poroms.

„Pačiame partnerystės įstatyme niekaip nebus apibrėžiama šeima. Šeimos apibrėžimas yra pateikiamas mūsų šalies Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo nutarimuose. Partnerystės įstatyme bus išimtinai kalbama apie partnerių tarpusavio teises ir pareigas“,– tvirtino jis.

Dar vienas esminis šio projekto bruožas, Laisvės frakcijos nario teigimu, yra tai, kad partnerystė niekaip nereglamentuos ir įsivaikinimo klausimo.

„Šiame etape niekaip nebus reguliuojami vaikų ar įsivaikinimo santykiai. Partnerystės institutas yra dviejų suaugusių asmenų santykių reglamentavimas“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.

Narkotinių medžiagų dekriminalizacija jau svarstoma Skomitetuose

Seime jau pateikta ir kita Laisvės partijos iniciatyva, kuria siekiama perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso į Administracinių nusižengimų kodeksą. Parlamentarės Morganos Danielės inicijuotas projektas jau šią savaitę bus svarstomas Žmogaus teisių, o kitą savaitę – Sveikatos reikalų bei Teisės ir teisėtvarkos komitetuose. Visgi projekto iniciatorė pažymi, kad valdantieji, nelaukdami Seimo pritarimo, bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau atlieka tam tikrus veiksmus, kuriais siekiama narkotikų politiką grįsti sveikatos, o ne bausmių pagrindu.

Mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimas yra sveikatos politikos, o ne kovos su nusikalstamumu klausimas.

„Net nelaukdami dekriminalizacijos priėmimo, jau atliekame reikiamus veiksmus. Tikrai per šią kadenciją bus pasiekta, kad įstatymo pakeitimas padarys tas bausmes proporcingesnes, ir tas narkotikų politikos statymas ant sveikatos pagrindo, o ne ant baudžiamosios teisės, jau vyksta ir tikrai įvyks“,– Eltai teigė M. Danielė.

Parlamentarė pažymėjo, kad mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimas yra sveikatos politikos, o ne kovos su nusikalstamumu klausimas. Visgi ji neslepia, kad ateityje planuojama imtis ir narkotinių medžiagų legalizacijos klausimo. Tačiau politikė akcentuoja, kad parlamentarai savo argumentus ir kritiką dabar turėtų sutelkti būtent į dekriminalizavimo ir sveikatos, o ne nusikalstamumo ir kovos su šešėline rinka klausimus.

„Šitie klausimai (narkotinių medžiagų legalizavimo–ELTA) tikrai bus ateityje keliami, tačiau šiandien mes ne apie juos kalbame, o apie tai, kad Baudžiamuoju kodeksu „gydome“ priklausomus žmones“,– tvirtino Laisvės frakcijos narė.

Atmetė A. Verygos argumentus

Seimo narė atmetė ir buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos išsakytus kritinius argumentus, kad dekriminalizacija leis susikrauti milijonus tam tikroms grupėms žmonių kitų žmonių priklausomybių ir nusikaltimų sąskaita.

M. Danielės nuomone, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiai neva sąmoningai pasirinko konstruoti narkotikų, kaip tam tikro blogio, naratyvą. Laisvės frakcijos narė pabrėžė, kad diskusija turėtų suktis aplink tai, kaip spręsti žmonių priklausomybės problemą, o ne apie tai, ar narkotikai yra tam tikras blogis.

„Čia yra politinės partijos (LVŽS – ELTA) lyderių tokia pasirinkta kryptis, ir kuriamas toks narkotikų, kaip priešo, naratyvas. Nors manau, kad tiek buvęs sveikatos ministras, tiek tikrai nemaža tos partijos narių dalis tikrai supranta, kad čia nėra diskusija apie narkotikų gėrį arba blogį, ne moralistinė diskusija, tačiau diskusija apie tai, kaip šią problemą spręsti“,– tvirtino M. Danielė.