Latvijos žiniasklaidos priežiūros įstaiga paprašė rusų kalba transliuojančio "Pirmojo Baltijos kanalo" (PBK) pateikti laidos įrašą apie Sausio 13-ąją, kurioje melagingai neigiama sovietų agresija.

Nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba (NEPLP) nagrinės šį incidentą, nes PBK priklauso Latvijos jurisdikcijai, BNS sakė šios įstaigos pirmininkė Aija Dulevska.

Televizija privalo pateikti laidos įrašą iki sausio 16 dienos.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) pradėjo tyrimą prieš PBK dėl laidos, kurioje neigiami Sovietų Sąjungos nusikaltimai Lietuvos per sausio 13-osios įvykius. Gavusi daug žiūrovų skundų, antroji didžiausia Lietuvoje kabelinė televizija "Cgates“ pirmadienio vakarą sustabdė PBK laidų transliaciją.

Pirmadienio vakarą NEPLP gavo neoficialių Lietuvos žiniasklaidos priežiūros institucijos organizacijos prašymą išanalizuoti minėtą PBK laidą, todėl Latvijos agentūra paprašė PBK kanalo pateikti laidos įrašą.
"Blogiausia, kad Latvijos ir Lietuvos įstatymai skirtingi“, – sakė A.Dulevska, pridūrusi, jog reikės rasti platesnį šios padėties sprendimą.

NEPLP įvertins, ar PBK laida atitinka Latvijos žiniasklaidos įstatymą, kuriame įvardijami pažeidimai, dėl kurių transliuotojas gali būti baudžiamas.
A.Dulevska kol kas atsisakė nurodyti, ar PBK potencialiai įvykdyti pažeidimai yra sunkūs.

"Retransliavimas yra Lietuvos atsakomybė“, – pridūrė ji, komentuodama „Cgates“ sprendimą.

Kol kas neaišku, ar LRTK atstovai irgi dalyvaus šiame tyrime.

LRKT antradienį pranešė, kad kreipėsi į rusišką "Pirmąjį Baltijos kanalą", reikalaudama paneigti laidoje paskleistą melą apie Sausio 13-ąją ir atsiprašyti Lietuvos piliečių.

Melagingi faktai apie 1991 metų sausį įvykdytą sovietų agresiją paskelbti spalio 4 dienos propagandinėje laidoje "Žmogus ir įstatymas".

"Komisija ragina PBK atsiprašyti Lietuvos žmonių dėl tokios informacijos paskleidimo, kuri galėjo įžeisti jų pilietiškus jausmus", - teigiama tyrimą pradėjusios komisijos pranešime spaudai.

Laidoje buvo interviu su Vilniaus televizijos bokštą šturmavusios grupės "Alfa" tuometiniu vadu Michailu Golovatovu ir kitais pašnekovais, kurie neigė buvus kariškių ataką.

1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei šturmuojant televizijos bokštą žuvo 13 Lietuvos laisvės gynėjų, tarp jų viena mergina - Loreta Asanavičiūtė, kuri pateko po tanko vikšrais ir mirė ligoninėje. Į medicinos įstaigas kreipėsi 580 nukentėjusiųjų.

Vykdant agresiją prieš nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą, sovietų tankai ir šarvuočiai buvo apsiautę televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastatą, kurį tik savo kūnais gynė daugiatūkstantinė taikių Lietuvos gyventojų minia.