NATO antradienį surengs antrąjį nepaprastąjį pasitarimą per 48 valandas, Lenkijai paprašius surengti konsultacijas su Aljanso sąjungininkėmis pagal Šiaurės Atlanto sutarties 4-ąjį straipsnį dėl grėsmes jos saugumui, pirmadienį pranešė bloko vadovas.

Visų 28 NATO šalių ambasadoriai susitiks, nes „įvykiai Ukrainoje ir aplink ją laikomi keliančiais grėsmę kaimyninėms sąjungininkų šalims ir sukelia tiesioginius bei rimtus padarinius euroatlantinės erdvės saugumui ir stabilumui“, – nurodė Aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas).

„Pagal sutarties 4-ąjį straipsnį, bet kuri sąjungininkė gali prašyti konsultacijų, kai, bet kurios iš jų nuomone, kyla grėsmė jų teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui“, – sakoma pranešime.

NATO pridūrė, kad A.F.Rasmussenas taip pat susisiekė su Rusijos ambasadoriumi prie Aljanso, siūlydamas surengti „trečiadienį nepaprastąjį NATO ir Rusijos tarybos posėdį dėl padėties Ukrainoje“.

Ambasadorius „pažadėjo apsvarstyti šį pasiūlymą ir pranešti“ antradienį A.F.Rasmussenui apie priimtą sprendimą, sakoma kitame pranešime.

Antradienio susitikimas vyks po panašaus pasitarimo, vykusio NATO būstinėje Briuselyje sekmadienį. A.F.Rasmussenas sakė sušaukęs tą posėdį savo iniciatyva ir ne pagal Šiaurės Atlanto sutarties (dar žinomos kaip Vašingtono sutartis) 4-ąjį straipsnį.

Aljanso susitikimai pagal 4-ąjį sutarties straipsnį inicijuojami gana retai. Vėliausias toks pasitarimas neseniai buvo surengtas dėl Turkijos nuogąstavimų, kad kaimyninę Siriją krečiantis kruvinas pilietinis karas gali išsiplėsti už tos šalies ribų.

NATO šalys taip pat gali pasinaudoti Vašingtono sutarties 5-uoju straipsniu, jeigu bent viena Aljanso narė tampa ginkluotos atakos taikiniu. Tokia ataka laikoma puolimu prieš visas NATO nares ir reikalauja atskirų arba visų Aljanso sąjungininkių karinio atsako.

NATO sutarties 5-uoju straipsniu dėl kolektyvinės gynybos iki šiol buvo pasinaudota vienintelį kartą – po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų prieš Jungtines Valstijas.

A.F.Rasmussenas sekmadienį sakė, kad padėtis Ukrainoje kelia grėsmę taikai ir saugumui Europoje, taip pat ragino Rusiją atšaukti savo karinį įsibrovimą į Krymą.

Ukraina 1997 metais pasirašė partnerystės sutartį su NATO, tačiau nėra Aljanso narė.

Per 2008 metų NATO viršūnių susitikimą buvo nutarta, kad Ukraina kada nors galės įstoti į didžiausią pasaulyje karinį bloką. Tas žingsnis sukėlė įtūžį Rusijai, tačiau praėjus dvejiems metams Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, kuris neseniai buvo nuverstas, atmetė tą galimybę.