Naujasis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) pirmojo vizito vyks į Estiją, o po to lankysis Berlyne, Londone ir Niujorke.

Lietuvos politikos ekspertai teigia, kad Vilniaus į savo vizitus prezidentas neįtraukė dėl dvišalių santykių problemų, susijusių su tautinėmis mažumomis.

„Lenkijos prezidentas parodo dėmesį Baltijos šalims dabartinių iššūkių kontekste, bet tai rodo, kad Lietuva nėra pirmoji partnerė tarp Baltijos valstybių“, - BNS sakė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis.

Pasak jo, šis žingsnis demonstruoja, kad šaltukas santykiuose nepriklauso nuo kurio nors konkretaus asmens, o didžia dalimi yra nulemtas to, jog Lietuvoje „nejuda iš mirties taško“ klausimai dėl lenkiškų pavardžių originalios rašybos.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Benediktas Juodka BNS pripažino, kad Estijos, o ne Lietuvos pasirinkimas yra „truputį keistas“, bet tai atspindi ne itin gerus santykius.

„Esame kaimynai, ir žiūrint į mūsų bendrą istoriją prašytųsi, kad pasirinkus Baltijos valstybes tarp pirmųjų, tai būtų Lietuva, bet yra kaip yra. Tai yra tam tikras ženklas, kuris rodo, kad prezidentas Duda mato, jog mūsų santykiai galėtų būti geresni“, - teigė politikas.

Pasak B.Juodkos, Lietuva norėtų „grįžti prie strateginės partnerystės su Lenkija“, bet „norai tam turi būti iš abiejų pusių“.

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas tvirtino, kad dvišalius santykius pagerintų šiuo metu parlamente svarstomas įstatymas dėl originalios pavardžių rašybos, kuris leistų asmenvardžius dokumentuose rašyti ir naudojant lenkiškus rašmenis.

„Tie, kas Lietuvos Seime balsuos prieš šį įstatymą, turės prisiimti atsakomybę už Lietuvos ir Lenkijos santykių būklę. Nepaisant to, kokiais argumentais remdamiesi jie balsuos prieš, tai yra jie sąmoningai bus prieš santykių gerinimą“, - BNS sakė G.Kirkilas.

Buvęs premjeras konservatorius Andrius Kubilius teigė, kad A.Dudos pasirinkimą lėmė nenoras aštrinti dvišalių klausimų, vykstant parlamento rinkimų kampanijai.

„Manau, kad naujo prezidento vizituose galbūt užkoduota tai, kad jis nenori užaštrinti tų amžinų pastarojo laikotarpio Lietuvos ir Lenkijos santykių problemų, susijusių su tautinėmis mažumomis“, - BNS sakė A.Kubilius.

„Akivaizdu, kad tikėtumėmės, jog santykiai tarp Lenkijos ir Lietuvos įgis galbūt racionalesnį charakterį negu pastaruoju metu tekdavo matyti, bet reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo laikotarpiu Lenkijoje vyksta ir parlamento rinkimai. Kol kas negaliu įvertinti prezidento Dudos politikos, nes neteko jo detaliau pažinti. Bet akivaizdu, kad jo dabartiniams veiksmams turi daryti įtaką parlamento rinkimai“, - pridūrė jis.

Lenkija pastaruosius kelerius metus ne kartą priekaištavo Lietuvai dėl lenkų tautinės mažumos padėties. Lietuva priekaištus vadina nepagrįstais.

43 metų konservatyvių pažiūrų teisininkas A.Duda gegužės mėnesį prezidento rinkimuose įveikė perrinkimo siekusį Bronislawą Komorowskį (Bronislavą Komorovskį).

A.Dudą prezidento rinkimuose iškėlė partija „Įstatymas ir teisingumas“, ji tikisi rudenį parlamento rinkimuose įveikti nuo 2007 metų valdžioje esančią liberalesnių pažiūrų „Pilietinę platformą“.

Užsienio politikos srityje, tvyrant nerimui dėl Rusijos veiksmų kaimyninėje Ukrainoje, A.Duda žada stiprinti Lenkijos ryšius su NATO ir nori, kad šalyje būtų dislokuoti nuolatiniai Aljanso karių batalionai.

A.Duda sako nepritariantis šalies narystei euro zonoje, kol „lenkų gyvenimo lygis yra žemesnis negu vokiečių ar olandų“.

Jis taip pat siūlo, kad Lenkija turėtų atsisakyti užsienio investuotojų bankininkystės sektoriuje. Apie trečdalis Lenkijos pelningų ir pakankamai kapitalo turinčių bankų priklauso užsieniečiams.

Lenkijos prezidentas Taline lankysis rugpjūčio 23 dieną, minint Rytų Europą padalijusį nacių Vokietijos ir Sovietų Sąjungos paktą Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. Rugpjūčio 28 dieną A.Duda vyks į Berlyną, rugsėjo 15-ąją - į Londoną. Rugsėjo pabaigoje numatomas Lenkijos prezidento vizitas Niujorke, o lapkritį - regioniniame NATO susitikime Rumunijoje.