Teisingumo ministerija pranešė įteikusi Lietuvos prašymą leisti įstoti į šią bylą trečiosios šalies teisėmis.
EŽTT bylą nagrinėja pagal Ukrainos birželio 23 dienos kreipimąsi dėl Rusijos kariniais veiksmais daromų šiurkščių ir sisteminių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų pažeidimų.
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska pabrėžia, kad šia byla siekiama apginti nukentėjusių žmonių teises, o būsimas sprendimas byloje galėtų būti pagrindas teisinėmis priemonėmis užtikrinti žalos atlyginimą aukoms, patyrusioms Rusijos karinės agresijos padarinius.
„Lietuva ir toliau turi demonstruoti lyderystę siekiant teisingumo Ukrainai ir operatyviai remti Ukrainos pozicijas visuose tarptautiniuose teismuose“, – pranešime sakė ministrė.
Lietuva ir toliau turi demonstruoti lyderystę siekiant teisingumo Ukrainai ir operatyviai remti Ukrainos pozicijas visuose tarptautiniuose teismuose.
„Rusijos veiksmai turi būti kvalifikuoti kaip precedento neturintys masiniai žmogaus teisių pažeidimai. Kiekvienas atvejis, kai buvo atimtos niekuo dėtos gyvybės, sužalota žmonių sveikata, sugadintas ar prarastas turtas, patirta žala, turi būti įvertintas“, – teigė E. Dobrowolska.
Ukrainos peticijoje nurodoma, kad Rusija vykdo tikslinius, beatodairiškus ir neproporcingus išpuolius prieš civilius gyventojus ir jų nuosavybę visoje Ukrainoje, pažeisdama tarptautinės teisės normas.
Taip pat pažymima, kad užpuolimus vykdo Rusijos karinės pajėgos ir separatistų ar kitos jų kontroliuojamos nereguliarios sukarintos pajėgos.
Atkreipiamas dėmesys, kad, vykdant šiuos užpuolimus, dešimtys tūkstančių civilių buvo sužeisti, nužudyti, sulaikyti arba yra dingę be žinios, šimtų tūkstančių žmonių turtas arba namai buvo sunaikinti, milijonai asmenų buvo perkelti šalies viduje arba priversti palikti Ukrainą ir tūkstančių įmonių verslas ir turtas sunaikinti.
Ukraina siekia, kad Rusijos karinė agresija būtų nutraukta, o veiksmai būtų pripažinti masiškai pažeidžiantys žmogaus teises, taip pat reikalauja visiško žalos atlyginimo aukoms.
Byloje keliami klausimai dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos dalių, apibrėžiančių teisę į gyvybę, kankinimo, priverstinio darbo uždraudimas, teisę į laisvę ir saugumą, privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, minties, sąžinės ir religijos, saviraiškos, susirinkimų ir asociacijų laisvę.
Taip pat kvestionuojami Rusijos vykdomi pažeidimai dėl teisės į veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos draudimo, nuosavybės apsaugos ir teisės į mokslą, judėjimo laisvės ir draudimo išsiųsti piliečius.
Teisingumo ministerija pažymi, kad kiekviena valstybė, Konvencijos dalyvė, gali prašyti EŽTT leisti jai pateikti rašytines pastabas individualiose ar tarpvalstybinėse bylose prieš kitas valstybes, Konvencijos dalyves, tinkamo teisingumo įgyvendinimo tikslais.
