„J. Chiracas viena vertus, buvo Lietuvos bičiulis, rėmė Lietuvos siekius stojant ir derantis dėl narystės ES, NATO, plėtė ekonominį bendradarbiavimą, kiek leido tuometinės galimybės, reikia prisiminti jo svarbią kultūrinę veiklą“, – BNS sakė Vytauto Didžiojo universiteto Frankofonijos šalių universitetinio centro koordinatorė Giedrė Pranaitytė.

„Jeigu kalbant apie kritiškesnį požiūrį, galėtume prisiminti, kad J. Chiracas buvo tas asmuo, kas pasakė garsiąją frazę, kad Baltijos šalys, palaikydamos karą Irake, remdamos savo strateginę partnerę JAV, praleido gerą progą patylėti“, – pridūrė ji.

2003-iaisiais aštuonioms Vidurio ir Rytų Europos šalims parėmus Jungtines Valstijas dėl karo Irake, Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad šios valstybės „praleido gerą progą patylėti“.

Diplomatė Asta Skaisgirytė, tuo metu dirbusi ambasadore Prancūzijoje, sakė, kad tai iš dalies atspindėjo skirtingą požiūrį į JAV vaidmenį Europoje.

„Tęsdamas generolo Charles'io de Gaulle'io (Šarlio de Golio) liniją, Chiracas matė Europos stiprinimą kaip tam tikrą atsvarą Amerikai, kas mums nebuvo visiškai priimtina, nes visada pasisakėme už transatlantinį bendradarbiavimą“, – BNS sakė diplomatė, šiuo metu einanti prezidento vyriausiosios patarėjos pareigas.

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Tomo Janeliūno, Europoje tuo metu tvyrojusi įtampa ir susipriešinimas JAV politikos atžvilgiu sutapo su Lietuvos ir kitų Baltijos šalių siekiu tapti NATO narėmis.

„Prancūzai buvo laikomi galintys stabdyti mūsų narystę NATO, nes nuolat kildavo abejonių, ar yra tinkamas laikas, tinkamas būdas kviesti Baltijos šalis tapti NATO narėmis“, – sakė T. Janeliūnas.

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad J. Chiracas buvo didelis stiprios Europos šalininkas, todėl palaikė Lietuvos siekį tapti ES nare.

„Didžioji ES plėtros banga buvo ir Prancūzijos interesas. J. Chiracas pačiai plėtrai neprieštaravo, nes tai buvo ir pačios ES įtakos stiprinimas, rinkų plėtimas ir daugybė kitų dalykų. Būdamas proeuroprietis ir ES idėjos šalininkas, be abejo, jis norėjo matyti stipresnę ES ir tame tarpe ir tas naująsias ES šalis nares kaip ES sustiprinimo galimybę“, – sakė T. Janeliūnas.

Būdamas gana dažnu tuometinio JAV prezidento Georgo Busho (Džordžo Busho) oponentu, Prancūzijos vadovas, pasak T. Janeliūno norėjo matyti daugiau galios centrų tarptautinėje politikoje, o šį požiūrį tuomet palaikė ir Rusija.

„Jis gana dažnai prieštaraudamas G. Busho veiksmams atsidurdavo kitoje pusėje, kuri skelbė multipoliarinio pasaulio viziją, kad neturėtų būti viena dominuojanti valstybė ir geriau turėti daug stiprių valstybių pasaulyje. Ir tokią viziją tuo metu labai propagavo ir Rusija. Natūralu, kad J. Chiracas, prieštaraudamas JAV lyderystei, savotiškai buvo sveikinamas ir džiugiai tam buvo pritariama ir Maskvoje“, – sakė jis.

Apžvalgininkų teigimu, Prancūzijos prezidento poziciją lėmė ir istoriniai kultūriniai ryšiai, ir to meto svarstymai, kuriuo keliu pasuks Maskva.

Visi BNS pašnekovai taip pat pabrėžė, kad J. Chirac'o draugišką požiūrį rodo ir jo sprendimas išmokėti Lietuvai kompensaciją už tarpukariu valdytą ambasadą, kurios šalis neteko po sovietų okupacijos 1940 metais.

J. Chiracas taip pat priėmė kvietimą globoti Mikalojaus Konstantino Čiurliono parodą Paryžiuje.

J. Chiracas Prancūzijos prezidento pareigas ėjo 1995–2007 metais, anksčiau jis keliolika metų buvo Paryžiaus meru. Jis mirė ketvirtadienį būdamas 86-erių.