Lietuvos aukščiausi pareigūnai antradienį provokacija pavadino Rusijos prokuratūros sprendimą tirti Baltijos šalių nepriklausomybės pripažinimo teisėtumą.

„Mūsų Nepriklausomybė iškovota Lietuvos žmonių krauju. Ir niekas negali į ją kėsintis. Savo likimą spręsime tik mes patys“, - pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad Rusijos prokurorų tyrimas, ar Sovietų Sąjunga teisėtai pripažino Baltijos šalių nepriklausomybę, „mažų mažiausiai vertintina kaip provokacija“.

„Iš esmės tai yra teisinis, moralinis ir politinis absurdas. Deja, tai ne pirmas pastaruoju metu panašaus pobūdžio veiksmas. Kiek giliai bus klimpstama į šią absurdišką situaciją, priklausys tik nuo pačios Rusijos, ir aš tikiuosi artimiausiu metu ir politinių komentarų šiuo klausimu iš Rusijos pusės. Tikiuosi, kad bus sustabdytas kelias šitam beprasmiškam veiksmui“, - BNS sakė ministras.

Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas BNS teigė, kad Rusijoje pradėtas tyrimas „veda į niekur“.

„Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės atkūrimas yra faktas ir realybė, pripažinta narystėmis Jungtinėse Tautose, Europos Sąjungoje, NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose“, - sakė diplomatas.

Rusijos generalinė prokuratūra pradėjo patikrinimą, ar 1991 metais Sovietų Sąjungos Valstybės Tarybos sprendimas pripažinti Baltijos šalių nepriklausomybę buvo teisėtas, antradienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

„Teisiškai sprendimas dėl Baltijos šalių nepriklausomybės pripažinimo yra nevisavertis, nes jis buvo priimtas nekonstitucinio organo“, – sakė naujienų agentūrai „Interfax“ neįvardytas šaltinis, komentuodamas vieno Valstybės Dūmos deputato prokuratūrai pateiktą užklausą.

Pasak jo, atsakymas į tą užklausą „bus analogiškas (pateiktam) į užklausą dėl Krymo“.

Generalinė prokuratūra praeitą penktadienį paskelbtoje išvadoje konstatavo, kad Krymo pusiasalio, kurį iki 1954 metų administravo Rusijos federacinė respublika Sovietų Sąjungos sudėtyje, perdavimas sovietinei Ukrainos respublikai prieštaravo tuometei šalies konstitucijai.

Vis dėlto „Interfax“ šaltinis pažymėjo, kad ta išvada nesukelia jokių realių teisinių pasekmių.

„Rusijos Federacijos generalinė prokuratūra tik konstatavo faktą, kad Krymo perdavimas Ukrainai (tuomečio Sovietų Sąjungos lyderio) Nikitos Chruščiovo laikais įvyko ne konstituciniu pagrindu, kadangi atitinkami sprendimai buvo priimti tokių įgaliojimų neturinčių valdžios organų“, – paaiškino jis.

Pasak šaltinio, „dabartinėmis sąlygomis ir realijomis nėra tokio valdžios organo, kuris tą sprendimą galėtų atšaukti“.

„Nors tokios būtinybės irgi jau nebėra. Krymas dabar vėl yra Rusijos sudėtyje, o šis klausimas perėjo į politinę sritį“, – pridūrė pašnekovas, turėdamas omenyje pernai kovą Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, kurios nepripažįsta Ukraina ir tarptautinė bendruomenė.

Šaltinis sakė manantis, kad Generalinės prokuratūros atsakymai į panašias užklausas turėtų būti „labiau apgalvoti“.

„Pripažįstant neteisėtais vienus ar kitus lemtingus sprendimus galima žengti per toli – iki pat Sovietų Sąjungos ir kitų valstybių įkūrimo legitimumo“, – pažymėjo jis.

Dėl šios priežasties, priimant panašius sprendimus pagal deputatų užklausas, „reikia atsižvelgti ne vien į teisinį, bet ir politinį keliamų klausimų aspektą“, teigė jis.