Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį pirmininkavo Lietuvos Vyriausybės komisijos – Ekonominės diplomatijos tarybos posėdžiui, kuriame buvo aptarti Lietuvos dalyvavimo Ukrainos atstatyme klausimai.

Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, pristatydama Lietuvos galimybes dalyvauti Ukrainos atstatymo projektuose, pabrėžė, kad Vyriausybė yra pasirengusi padėti Lietuvos verslui, kuris planuotų dalyvauti projektuose.

Tuo tikslu planuojama įkurti koordinuojančią viešojo sektoriaus instituciją, kuri sutelktų galimus pajėgumus ir išteklius, teigiama pranešime.

„Lietuva yra viena ištikimiausių Ukrainos draugių ir sąjungininkių, tad Ukrainos atstatymo klausimas Lietuvai ypatingai svarbus, – pranešime sakė G. Landsbergis. – Tikimės, kad bendromis valstybės ir verslo pastangomis galėsime prisidėti prie Ukrainos atstatymo projektų, kurie bus didžiausi Europoje po Antrojo pasaulinio karo.“

Lietuva yra viena ištikimiausių Ukrainos draugių ir sąjungininkių, tad Ukrainos atstatymo klausimas Lietuvai ypatingai svarbus.

Pasak pranešimo, kanclerė pristatė trumpojo ir ilgojo laikotarpio Ukrainos atstatymo prioritetus, galimybes siekti tarptautinių partnerysčių, pažymėjo, kad Lietuvai didžiausios galimybės matomos energetikos, vandentvarkos, statybų, maisto pramonės, verslo ir investicinės aplinkos gerinimo srityse.

Lietuva liepos pradžioje skyrė Ukrainos bankui 10 mln. eurų neatidėliotiniems atstatymo darbams. Šalies įsipareigojimą prisidėti prie karo nuniokotos šalies atkūrimo yra išsakęs ir prezidentas Gitanas Nausėda, vadinęs tai asmeniniu įsipareigojimu.

Ukrainos premjeras liepą teigė, jog šalies atstatymo išlaidos sieks mažiausiai 750 mlrd. JAV dolerių (738 mlrd. eurų).

Europos Komisija rengia Ukrainos atsigavimo planą, tačiau įvairius pagalbos projektus karo nusiaubtai šaliai greičiausiai galės vykdyti ir kiekviena Europos Sąjungos valstybė atskirai.