„Tai tik laiko klausimas. Generaliniam urėdui yra toks pavedimas – jis turės atnešti jau labai konkretų planą, kurias urėdijas pirmiausia sujungti. Pirmiausia, manau, bus kokie du, trys, keturi sujungimai“, – antradienį Seimo liberalų frakcijoje pareiškė ministras.

„Labai sunkiai galime paaiškinti, kodėl mums reikia tiek daug įmonių santykinai nedideliam (miškų – past.) ūkiui valdyti, ir anksčiau ar vėliau būsime priversti grįžti prie to“, – tvirtino K. Trečiokas.

Pasak jo, išlaikyti 42 urėdijas yra neracionalu. „Šitas ūkis turi būti rentabilus. Išskaidymas jėgų į 42 (urėdijas – past.) yra neracionalus ne tik valdymo prasme. Labai yra netolygūs ūkiai – yra urėdijos, pavyzdžiui, Trakų, kuri turi brandų, labai geros kokybės mišką, bet kokiu metų laiku gali ateiti, paimti, nukirsti ir be didelių pastangų gali gauti užtikrintos kokybės medieną. Bet yra urėdijų Dzūkijoje, Aukštaitijoje, kur vietovės užpelkėjusios, yra lapuočių miškai, pavyzdžiui, drebulynai, kurių mediena tinka tik malkoms. Taigi pasiekti tuos pačius pelningumo rodiklius neįmanoma“, – parlamentarams aiškino K. Trečiokas.

Jis pripažino, kad penkios šalies urėdijos niekada nedirbs pelningai, o problemų turi daugiau urėdijų.

Dėl didelio urėdijų skaičius Lietuvą pavasarį kritikavo EBPO generalinis sekretorius Angelas Gurria (Anchelas Gurija). Premjeras Algirdas Butkevičius taip pat yra sakęs, kad Lietuva, siekdama 2018 metais prisijungti prie EBPO, privalo paspartinti urėdijų pertvarką.

Valstybinės miškų urėdijos pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 9,764 mln. eurų grynojo pelno – 3,4 proc. daugiau nei 2015 metų sausį–kovą.