„Jau dabar, matydami, kad gegužės mėnuo skirtas 17-ajam paketui, (turėtume – BNS) kalbėti apie 18-ąjį paketą, ir pagaliau įdėti tas didžiąsias energetikos kompanijas“, – Varšuvoje ketvirtadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Šitame kontekste nereikia pamesti suskystintų dujų importo iš Amerikos klausimo ir dujų importo uždraudimo iš Rusijos klausimo“, – pažymėjo K. Budrys.
Taip jis kalbėjo Lenkijos sostinėje ketvirtadienį prasidėjusiame dviejų dienų neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime.
K. Budrys taip pat pakartojo, kad reikia išspręsti klausimą dėl įšaldyto Rusijos turto paėmimo Ukrainos naudai, svarstyti apie papildomus ribojimus Rusijos ir Baltarusijos produktams.
„Tos kitos priemonės ne vietoje sankcijų, jos turėtų būti suvestos ir su tarifais Rusijos ir Baltarusijos produktams. Apie ką ir anksčiau esame pasisakę, kad tam tikriems produktams turėtų būti įvedami tarifai ir tokiu būdu turėtume didinti spaudimą“, – teigė ministras.
„Todėl sveikinau Europos Komisijos parengtą planą, kaip iki 2027 metų turėtų būti uždraustos tiek Rusijos dujos, tiek nafta Europos Sąjungoje ir visa tai matau pakete su mūsų pastangomis padėti ir Ukrainai, ir stiprinti mūsų transatlantinę partnerystę“, – pažymėjo L. Budrys.
Kaip rašė BNS, apie ES ketinimą priimti 17-ąjį sankcijų Rusijai paketą praėjusią savaitę pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot (Žanas Noelis Baro).
Jis teigė JAV senatoriui Lindsey Grahamu (Lindsiu Grejemu) įsipareigojęs siekti suderinti Jungtinių Valstijų ir Bendrijos sankcijų paketų turinį bei laiką.
Rusijai balandžio viduryje surengus ataką prieš Ukrainos Sumų miestą ir pražudžius keliasdešimt žmonių, K. Budrys ES kolegas šį paketą paragino priimti sparčiau.
Lietuvos prezidentas Gintas Nausėda yra sakęs, kad spaudimas Rusijai turėtų būti didinamas į paketą įtraukiant suskystintų dujų eksportą ir daugiau šalies agresorės bankų.
K. Budrys apie ES ir JAV gynybos pramonės bendradarbiavimą: mes negalime užsidaryti
Lietuvos diplomatijos vadovas ragina išlaikyti maksimalų ES atvirumą NATO sąjungininkams, tarp jų – Jungtinėms Valstijoms dėl gynybos pramonės plėtojimo.
Užsienio reikalų ministro teigimu, Lietuva bendradarbiavimą tarp ES ir JAV gynybos pramonės srityje mato kaip dalį Lietuvos gynybos bendradarbiavimo.
„Dėl to Lietuva pasisako už maksimalų Europos Sąjungos atvirumą mūsų, NATO, sąjungininkams – Jungtinėms Amerikos Valstijoms, Jungtinei Karalystei – taip pat ir toms, kurios dalyvauja bendroje ekonominėje erdvėje, kaip Norvegija ir kitos“, – ketvirtadienį Varšuvoje kalbėjo K. Budrys.
„Mes negalime užsidaryti. Jeigu jau norime užsidaryti, tai užsidarykime tarp sąjungininkų, o tikrai ne tokiame formate“, – pažymėjo jis.
„Taip pat mes susisaistę ir su pastangomis išplėtoti tą mūsų gynybos pusę. Ir dėl to tikrai turi būti glaudūs ryšiai tarp abiejų Atlanto pusių, tarp didžiųjų gamintojų ir mažųjų gamintojų, taip pat ir su paskatos priemonėmis“, – sakė ministras.
Nuo praėjusių metų, kai buvo pasiūlyta 1,5 mlrd. eurų vertės Europos gynybos pramonės programa (EDIP), Bendrija gerokai padidino savo pastangas gynybos srityje, baimindamasi dėl JAV įsipareigojimų Senajam žemynui po to, kai Donaldas Trumpas laimėjo JAV prezidento rinkimus.
Tačiau EDIP stabdo ginčai dėl to, kiek ginklų, kuriuos ji finansuotų, turėtų būti pagaminta ES.
Kaip rašė BNS, teisės aktų leidėjų komitetas balandžio pabaigoje pritarė Europos Parlamento pozicijai, kad bloko viduje turėtų būti gaminama 70 proc. ginkluotės sudedamųjų dalių.
