Po išpuolio Sumuose Budrys ES kolegas ragina priimti 17-ąjį sankcijų Rusijai paketą Pereiti į pagrindinį turinį

Po išpuolio Sumuose Budrys ES kolegas ragina priimti 17-ąjį sankcijų Rusijai paketą

2025-04-14 09:53

Rusijai sekmadienį surengus ataką prieš Ukrainos Sumų miestą ir pražudžius mažiausiai 34 žmones, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina Europos Sąjungos (ES) kolegas sparčiau priimti 17-ąjį sankcijų paketą.

Kęstutis Budrys
Kęstutis Budrys / P. Adamovič / BNS nuotr.

„Vladimiras Putinas dar kartą meta iššūkį visiems (...). Štai kodėl Europai dabar pats laikas judėti pirmyn su 17-uoju sankcijų paketu. Lietuva yra pasirengusi prisidėti orientuojantis į sektorius, kurie 16-ajame pakete liko nepaliesti“, – pirmadienį Liuksemburge vykstančioje ES Užsienio reikalų taryboje kalbėjo ministras.

Pasak jo, tai apima suskystintas gamtines dujas, Rusijos valstybinę branduolinės energijos korporaciją „Rosatom“.

„Tai yra papildomas paketas šešėliniam laivynui ir, žinoma, papildomos individualios sankcijos. Būtent taip turėtume elgtis ir gauti daugiau svertų, kad Putinas sustabdytų savo karą. Tai yra mūsų kelias į priekį“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Kaip skelbia Kyjivas, Maskva į Sumus smogė sekmadienį dviem balistinėmis raketomis. Du iš 34 žuvusiųjų per smūgį buvo vaikai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniuose tinkluose pasmerkė Rusijos ataką, atkreipdamas dėmesį į tai, kad ji įvykdyta tą dieną, kai žmonės eina į bažnyčią: „Verbų sekmadienį (...). Taip gali pasielgti tik niekšai.“

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022-ųjų vasarį ES priėmė 16 sankcijų paketų. Pastaruoju suvaržytas Rusijos aliuminio importas, į „juodąjį“ sąrašą įtraukiami 74 vadinamojo šešėlinio laivyno laivai, kuriais Rusija naudojasi siekdama apeiti naftos eksporto apribojimus, aštuonioms rusų žiniasklaidos priemonėms uždraudžiama transliuoti 27 valstybių bloko teritorijoje.

Pasak K. Budrio, Bendrija taip pat tūrėtų būti ambicingesnė koordinuojant bendrą karinę paramą Ukrainai.

Ministras pakartojo Lietuvos palaikymą idėjai 2030-uosius numatyti kaip „orientacinę datą“ Kyjivo narystei ES, anot jo, tai yra „labai įgyvendinama ir pasiekiama“.

„Skaičiuojant iki 2030 metų sausio 1 dienos, yra labai trumpas laikotarpis, per kurį turime dirbti ir pradėti derybas dėl klasterių atidarymo. Mes vis dar to nepadarėme. Praėjo beveik pusė metų nuo tada, kai Ukraina yra kandidatė, o mes dar neatidarėme klasterių. Mes turime tęsti šį procesą“, – kalbėjo K. Budrys.

Liuksemburge Bendrijos šalių diplomatijos vadovai aptaria skubią karinę paramą Kyjivui, saugumo garantijas, sankcijas Rusijai ir agresorės atsakomybės užtikrinimą. Diskusijoje dalyvauja ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Daugiau naujienų