„Kremlius nepripažįsta nieko, kas atsitiko per tuos 35 metus. Jie nepripažįsta šito pasaulio, to naujo pasaulio, kuris buvo sukurtas, ir nepripažįsta mūsų teisės gyventi šitame pasaulyje, kurį mes su jumis statėme 35 metus“, – Seimo Kovo 11-osios Akto salėje kalbėjo jis.
Buvęs „Aidar“ kuopos vadas pabrėžė, jog tai, kas vyko 1991-aisiais ir kas vyksta dabar, Ukrainai susiduriant su Rusijos agresija, yra tas pats karas.
Jo teigimu, prieš 35 metus norėdama iš „Gulago išeiti į laisvę“ Lietuva sumokėjo savo kainą krauju. Anot J. Dykyjo, šią kainą dabar su labai dideliais procentais moka ir Ukraina.
„Jie nori apsukti viską atgal, lyg būtų 1991-ieji metai. Tai, kas įvyko, Kremliaus diktatorius vadina baisiausia XX amžiaus geopolitine katastrofa. Jie tiesiog dabar taiso katastrofos pasekmes, ne daugiau. Ir kada tu supranti, kad jų motyvacija būtent tokia, tada aišku, kad Kremliui nėra jokio skirtumo tarp Ukrainos ir Lietuvos. Yra tiesiog eilės tvarka, pas ką ateiti“, – tikino J. Dykyjus.
Lietuvos parlamento gynėjo teigimu, Ukraina kovoja siekdama išlaikyti laisvę, tačiau tuo pačiu suteikia laiko Lietuvai pasiruošti galimai agresijai.
„Labai svarbu, kad jūs tą laiką išnaudotumėte protingai, nes mes gi nežinome, kiek mes jums laiko dar duosime. Mes labai stengiamės, stengiamės iš visos širdies, bet situacija, kurioje rusai visiškai neateitų į Lietuvą kariauti, įmanoma tik vienu atveju – kai mes nugalėsime“, – sakė jis.
Ketvirtą kartą iš Kovo 11-osios Akto salės tribūnos kalbantis J. Dykyjus taip pat tylos minute susirinkusius pakvietė pagerbti Ukrainoje žuvusius Baltijos šalių savanorius, tarp jų ir lietuvius – Tadą Tumą bei Tomą Valentėlį, režisierių Mantą Kvedaravičių.
Po jo kalbėjęs Ukrainos karys, pulkininkas Dmytro Bučko dėkojo už tikrais darbais įprasminamą palaikymą, kurį, pasak jo, jautė nuo pat pirmųjų dienų.
„Tikriausiai kiekvienas ukrainietis jau turi bent jau po vieną draugą iš Lietuvos, Latvijos ar Estijos. Tokia svari yra jūsų visų ir kiekvieno atskirai parama, kad išties matome, jog esate mūsų broliai ir sesės. Noriu dar kartą nuoširdžiai padėkoti už tą palaikymą, kurį be galo vertiname ir niekada nepamiršime“, – sakė jis.
Laisvės gynėjų susitikime pranešimus taip pat skaitė kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, Vokietijos brigados Lietuvoje vadas Christophas Huberis (Kristofas Huberis), NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje atstovas pulkininkas leitenantas Giovanni Serra (Džovanis Sera).
1991 metų sausį sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. Buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
1991 metų sausio 13-ąją žuvo ar nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Prie televizijos bokšto sužeistas Stasys Mačiulskas nuo sužeidimų ligoninėje mirė 1991-ųjų balandį.
Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
