Už tai balsavo 122 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

„Ukraina yra saugumo teikėja, todėl jos narystė NATO sustiprins Aljansą, bus daug efektyvesnė ir kainuos mažiau negu šiuo metu teikiama parama Ukrainai gintis pačiai“, – rašoma dokumente.

„Visapusiškai remiant Ukrainą praktinėmis priemonėmis, įskaitant ir NATO politinę paramą, yra teisinga pakviesti Ukrainą prisijungti prie NATO“, – teigiama jame.

Pristatydamas rezoliuciją Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis sakė prie dokumento rengimo prisidėjo ne tik Seimo nariai, bet ir Kovo 11-osios Akto signatarai Vytautas Landsbergis, Emanuelis Zingeris, Albinas Januška, Petras Vaitiekūnas.

„Tai, kas nebuvo padaryta Vilniuje, tikimės, kad per dešimt mėnesių galėsime pasiekti Vašingtone“, – teigė Ž. Pavilionis.

Jis pabrėžė, kad jeigu nebus įtvirtinta Ukrainos narystė NATO, kyla „blogos taikos“ grėsmė, o tai turėtų įtakos ir Lietuvos saugumui.

Rezoliucijoje pažymima, kad Ukrainos narystę Aljanse palaiko „absoliuti visuomenės dauguma“, o NATO viršūnių susitikime Vilniuje konstatuota, jog toks žingsnis bus galimas, „kai sąjungininkai sutiks ir bus įvykdytos sąlygos“.

„Ukrainos pakvietimas tapti NATO valstybe nare aiškiai patvirtins, kad Rusija neturi veto teisės NATO plėtrai ir negali formuoti pilkųjų saugumo zonų Europoje“, – teigiama dokumente.

Vilniaus viršūnių susitikime liepą sąjungininkai pasižadėjo pakviesti Ukrainą prisidėti prie Aljanso, kai dėl to sutars visos bloko narės ir šalis įvykdys keliamas sąlygas, susijusias su kariuomenės ir kitomis vidaus politikos reformomis.

Ukraina narystės Aljanse siekia, norėdama užtikrinti ilgalaikį savo saugumą, šaliai daugiau nei pusantrų metų bandant atremti Rusijos invaziją. Oficialų prašymą prisijungti prie NATO ji pateikė pernai rugsėjo 30 dieną.