„Socialdemokratai laikosi nuostatos, kad norint sudaryti lygias galimybes ir užtikrinti lygiavertes sąlygas kiekvienam asmeniui siekti išsilavinimo, būtina peržiūrėti valstybinių ir nevalstybinių švietimo įstaigų reguliavimą (įskaitant finansinį) visuose švietimo segmentuose – nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo studijų“, – rašoma LSDP pranešime žiniasklaidai.

Taip pat, pasak socialdemokratų, privalu įtvirtinti principą, kad privačios švietimo įstaigos yra nesiekiančios pelno, o vaikų atrankų į mokyklas vykdymas – ribojamas. Šiuos siūlymus socialdemokratai teikia partijų susitarimo priede.

LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė, komentuodama partijos sprendimą, pabrėžia, kad švietimas yra gerovės valstybės pamatas, tad tai, kad pagrindinės šalies politinės partijos susitaria bent dėl dalies bendrų švietimo politikos gairių – sveikintina. Politikės teigimu, investicijos į žmogiškąjį kapitalą nuo pat mažens ir lygių galimybių gauti kokybišką švietimą užtikrinimas kiekvienam šalies gyventojui teikia milžinišką naudą.

„Kita vertus, būtent išsilavinimo nelygybė yra vienas ryškiausių mūsų šalies švietimo sektoriaus skaudulių. Lygus ir visiems prieinamas švietimas – kiekvieno piliečio teisė, kurią užtikrina mūsų šalies Konstitucija. Deja, „ant žemės“ vis dar yra kitaip. Realiai nemokamo mokslo nėra – mokinių tėvams ir studentams visur reikia primokėti. Tą rodo, pavyzdžiui, kad ir korepetitorius samdančių mokinių skaičius. Švietimo įstaigų tinkle – milžiniška nelygybė. Šių bėdų sprendimui susitarime skiriama per mažai dėmesio, yra daug nekonkretumo, todėl teikiame susitarimą papildantį dokumentą, atkreipdami dėmesį į šias problemas“, – sako V. Blinkevičiūtė.

Susitarimą rengusių politinių partijų atstovų darbo grupėje dirbusi Seimo Socialdemokratų frakcijos narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė primena, kad socialdemokratai pateikė konkrečius siūlymus, įtrauktinus į susitarimą. Į dalį jų, pasak parlamentarės, buvo atsižvelgta.

„Pavyzdžiui, dėl mokytojų, dėstytojų, mokslininkų ir tyrėjų darbo užmokesčio didinimo iki 2024 m., taip pat mokslui skirti 1 proc. nuo BVP, iki 2027 m. išplėsti neformaliojo vaikų švietimo „krepšelį“ ir sudaryti galimybes juo naudotis vaikams iki 3 metų. Taip pat – dėl mokymosi visą gyvenimą (taip pat ir senjorams) gauti paramą mokymuisi, keisti aukštojo mokslo finansavimo modelį. Tačiau dėl privačių mokyklų mūsų nuostatai nepritarta. Siūlyta, kad jos taptų ne pelno siekiančiomis institucijomis ir būtų aiškus jų valstybinis reguliavimas ir, žinoma, ugdymo kokybė“, – teigia V. Targamadzė.

Ji primena, kad susitarimo rengimo pradžioje socialdemokratai siūlė pirmiausia susitarti dėl vizijos, kaip turėtų atrodyti švietimo sistema 2030 m. „Tačiau kiti grupės nariai nusprendė pasukti kitu keliu. Todėl ir susitarimo tekstas vietomis yra gana aptakus, deklaratyvus bei fragmentiškas, trūksta sisteminio požiūrio“, – priduria V. Targamadzė.

Pasak Socialdemokratų partijos vicepirmininko, atsakingo už švietimą ir mokslą, doc. dr. Liutauro Gudžinsko, partijai apsispręsti pasirašyti susitarimą nebuvo lengva.

„Girdėjome pagrindinių švietimo ir mokslo darbuotojų profesinių sąjungų argumentus, kad susitarimas nekonkretus, o jį rengiant deramai nebuvo įtraukta pilietinė visuomenė. Tačiau nusvėrė požiūris, kad norint kurti gerovės valstybę, visų parlamentinių partijų sutarimas dėl kertinių prielaidų – neišvengiamas. Viliamės, kad dabartiniai valdantieji laikysis susitarime fiksuojamų konkrečių finansinių įsipareigojimų“, – nurodo L. Gudžinskas.

Parlamentinių partijų susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos Seime planuojama pasirašyti trečiadienį.