„Kaip jūs man pranešate, beveik 40 proc. vilkikų šiais metais atvyksta iš Lietuvos ir Latvijos. Tai yra didžiulis srautas. Jei mes užsiimsime šiuo srautu, Lietuvos logistikos punktai negaus maždaug ketvirtadalio“, – kalbėjo A. Lukašenka, išklausęs muitinės vadovo Jurijaus Senko ataskaitą.

A. Lukašenką cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.

Jis prisiminė, kad „Baltarusija ir Rusija dabar diskutuoja dėl Baltarusijos krovinių (naftos produktų, kalio trąšų ir kitų prekių) perorientavimo iš Baltijos krypties į Ust-Lugos uostą“.

A. Lukašenka pasiteiravo J. Senko, kaip muitinė vertina šių prekių perorientavimą ir Baltarusijos logistikos centrų darbą šiuo atžvilgiu.

„Mes sukūrėme galingus logistikos centrus. Daug paslaugų, įskaitant mūsų ir Eurazijos ekonominės bendrijos šalių ūkinės veiklos subjektams, teikiama Lietuvoje. Tačiau, kiek esu informuotas, šias paslaugas šiems vežėjams galime teikti Baltarusijoje. Kaip matote šios problemos sprendimą?“, – paklausė A. Lukašenka.

J. Senko teigė, jog šių metų sausio-rugpjūčio mėnesiais prekių tranzitas per Baltarusiją Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos kryptimis sumenko 15 proc. iki 71 mln. tonų. Jis paaiškino, kad taip nutiko dėl sumažėjusio Rusijos naftos produktų tiekimo į Europą geležinkeliais.

„Tam, be kita ko, įtakos turėjo Rusija, kuri sumažino produktų eksportą į Vakarų Europą 30 procentų. Mūsų eksporto ir importo srautai sumenko 10 procentų. Iš esmės tai – geležinkeliais“, – sakė J. Senko.

Jo žodžiais, „padėtis pasienyje praktiškai neturėjo įtakos automobilių patikros punktams, tik pandemijos pradžioje, kai apskritai buvo kritęs vartotojų aktyvumas tiek Europoje, tiek ir EAEB šalyse. Tačiau visi srautai atsigauna“.