Maskva pati „panaikino bet kokį NATO ir Rusijos Steigiamojo akto turinį“, užpuolusi Ukrainą ir sustabdžiusi dialogą su aljansu, sakė Mircea Geoana agentūrai AFP.

Pagal 1997 metų Steigiamąjį aktą, kuriuo siekta iš naujo sureguliuoti Rusijos ir aljanso santykius, abi pusės susitarė dirbti „užkertant kelią bet kokiam potencialiai grėsmingam įprastinių pajėgų telkimui sutartuose Europos regionuose, įskaitant Vidurio ir Rytų Europą“.

Iš tikrųjų šis Steigiamasis aktas iš esmės neveikia dėl Rusijos.

„Jie priėmė sprendimus, prisiėmė įsipareigojimus nepulti kaimynų, ką jie dabar daro, ir reguliariai konsultuotis su NATO, ko nedaro“, – sakė M. Geoana, kalbėdamas Lietuvos sostinėje Vilniuje.

„Taigi manau, kad iš tikrųjų šis Steigiamasis aktas iš esmės neveikia dėl Rusijos“, – pridūrė jis.

Pasak jo, Rusija faktiškai nesilaikė 1997 metų susitarimo sąlygų: „Dabar neturime jokių apribojimų turėti tvirtą poziciją rytiniame flange ir užtikrinti, kad kiekvienas NATO teritorijos kvadratinis centimetras mūsų sąjungininkų būtų ginamas pagal 5 straipsnį“.

NATO sutarties 5 straipsnyje kalbama apie kolektyvinę gynybą, kurioje teigiama, kad vienos narės užpuolimas yra visų narių užpuolimas.

M. Geoana nepateikė jokių detalių apie tokį planuojamą dislokavimą, tačiau sakė, kad tikisi „tvirto, lankstaus ir tvaraus buvimo“.

2017 metais NATO jau buvo dislokavusi tarptautines taktines grupes Baltijos šalyse ir Lenkijoje kaip atgrasomąją priemonę. Vasario pabaigoje Rusijai įsiveržus į Ukrainą, aljansas nusiuntė pastiprinimą.

Baltijos šalys paragino sąjungininkes dalyvauti intensyviau, įskaitant brigadų, kurios pakeistų mažesnes taktines grupes, kūrimą.

Birželio viduryje NATO valstybių gynybos ministrai susitiks aptarti šio ir kitų klausimų, o birželio pabaigoje Madride vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime NATO valstybių narių vadovai susirinks patvirtinti visų pokyčių.