„Tai, ką ukrainiečiai padarė Rusijoje, buvo tikras Trojos arklys – o istorija su Trojos arkliu įvyko prieš tūkstančius metų“, – duodamas interviu sakė NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų pertvarkos vadas Prancūzijos admirolas Pierre‘as Vandieras.
„Šiandien matome, kad tokia taktika atgimsta, pasitelkiant techninį ir pramoninį kūrybiškumą.“
P. Vandiero teigimu, minėtoji operacija parodė, kaip svarbu diegti naujoves ir prisitaikyti, norint laimėti, nes šiais laikais karyba kinta žaibo greičiu.
„Tai buvo tikrai gudrus ėjimas.“
„Mes įžengiame į dinamišką erą, kai armijos privalo ne tik rengti didelio masto planus, bet ir juos adaptuoti“, – paaiškino karinio jūrų laivyno vadas.
„Išvysime nesibaigiančių naujovių ir kiekvieną savaitę, kiekvieną mėnesį ar kiekvienais metais sugebėsime išrasti kažką, apie ką pirmiau nė negalvojome.“
„Turime veikti operatyviai“
Rusijos keliamos grėsmės akivaizdoje NATO šią savaitę nustatė naujų gynybinių pajėgumų uždavinių, siekdamas užtikrinti, kad sugebės atremti galimą Maskvos puolimą.
Tačiau Vakarų žvalgybos agentūros perspėja, kad Kremlius savo pajėgas atkuria gerokai greičiau nei NATO ir aljansą pulti gali būti pasirengęs jau po ketverių metų.
„Laikas – tikrai lemiamas parametras. Mes turime veikti operatyviai“, – tvirtino P. Vandieras.
Kadaise Prancūzijos flagmanui – lėktuvnešiui „Charles De Gaulle“ vadovavęs admirolas paaiškino, kad NATO būtina stiprinti savo pajėgas, kad galėtų atgrasyti bet kokį priešą nuo noro pulti.
„Kai sakai „ginuosi“ – vadinasi, turi ginklų gintis. O kai sakai, kad ką atgrasai – reiškia, turi ginklų atgrasymui“, – teigė jis.
„Tai ir turėtų neleisti kilti karui – tavo priešas turi manyti: „Rytoj ryte aš nelaimėsiu“.
JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudžiamos NATO šalys šį mėnesį Hagoje vyksiančiame viršūnių susitikime turėtų susitarti iš esmės padidinti gynybai skirtų išlaidų normatyvą.
Dėl to turėtų smarkiai išaugti karinei technikai įsigyti išleidžiamos sumos.
Tačiau jei pigūs ukrainiečių dronai sugeba apgadinti Rusijos bombonešius, padarydami žalos už milijardus eurų, ar tikrai verta investuoti į itin brangias sistemas?
„Joks kariškis jums nepasakys, kad galėtume išsiversti be vadinamosios tradicinės įrangos“, – tvirtino P. Vandieras.
„Tačiau esame tikri, kad mums reikia ją papildančios naujos technikos.“
Oficialių asmenų teigimu, daugiau nei 70 proc. nuostolių Ukrainoje mūšio lauke padaro būtent dronai.
Tačiau nors jie yra nepakeičiama šiuolaikinės karybos dalis, visgi jie nėra visagaliai.
„Šiandien 10 metrų ilgio nepilotuojamuoju orlaiviu Atlanto neperskrisi. Povandeninių laivų tokiomis priemonėmis lengvai neaptiksi“, – paaiškino P. Vandieras.
„Jei jie papildo didžiąsias jūsų platformas, galėsite gerokai pigiau pasiekti žymiai geresnių rezultatų.“
Naujų technologijų integracija
Admirolas, kurio darbo vieta yra JAV Norfolko karinėje bazėje Virdžinijos valstijoje, teigia, kad pagrindinis iššūkis yra „integruoti naujas technologijas ir naujus mūšio metodus, remiantis tuo, ką esame išvydę Ukrainoje“.
NATO ir Ukraina Lenkijoje yra įsteigę centrą, kurio užduotis – padėti aljansui išmokti Rusijos invazijos kaimyninėje šalyje pamokas.
Be to, vis didesnį poveikį daro dirbtinis intelektas bei robotika – manoma, kad šios priemonės netrukus padės pakeisti mūšio lauką.
„Visos šiuolaikinės armijos turi pilotuojamų ir nepilotuojamų pajėgumų“, – paaiškino P. Vandieras.
„Amuniciją antžeminiu robotu tiekti yra kur kas veiksmingiau nei į tokią misiją pasiųsti būrį karių, į kuriuos gali pataikyti 155 milimetrų sviedinys.“
Ši transformacija pakeičiant aljanso karinių pajėgumus, kuriuos NATO ateinančiais metais planuoja padidinti mažiausiai 30 procentų, atsieis nepigiai – skaičiuojama, kad jos kaina gali siekti šimtus milijardų eurų.
Tačiau P. Vandieras tvirtino, kad nors tai pareikalaus „nemenko“ finansinio indėlio, tai yra „visiškai įgyvendinama“.
„Šiandien turime visas priemones. Turime inžineriją. Turime kompetencijas. Turime technologijas. Tad tereikia pradėti“, – paaiškino jis.
