JAV valdžia siekia sužlugdyti Rusijos humanitarinę misiją Pietryčių Ukrainai, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Pranešime, kuris buvo paskelbtas ministerijos interneto svetainėje, pažymima, kad JAV ir Lietuva užblokavo Rusijos rugpjūčio 21 dienos iniciatyvą dėl to, kad Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba priimtų sprendimą palaikyti humanitarinės pagalbos pristatymą į Pietryčių Ukrainą.
„Jeigu JAV pasipriešino visiškai nekonfrontaciniam, taikinamajam tekstui, tai nelieka jokių abejonių dėl Vašingtono pasiryžimo tęsti ginkluotą priešpriešą Ukrainoje. Kitaip, kaip (tik) bandymu pakirsti humanitarinę misiją, to pavadinti negalima“, – nurodo ministerija.
Rusijos užsienio reikalų ministerijoje sakė, kad dokumento projekte buvo tokių elementų, kaip JT Saugumo Tarybos pritarimas dėl rusų ir ukrainiečių humanitarinių krovinių pristatymo į Ukrainos pietryčių rajonus prižiūrint Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus Komitetui (TRKK), tai pat – raginimai visoms šalims vykdyti susitarimus dėl visiško humanitarinių konvojų saugumo užtikrinimo visos jų kelionės metu ir šiuo tikslu paskelbti apie ugnies nutraukimą.
Dokumente taip pat raginta nedelsiant per TRKK paskirstyti humanitarinę pagalbą nukentėjusiems nuo karo veiksmų civiliams gyventojams, reikšta viltis, kad tarptautinė bendruomenė – JT, ESBO, Europos Taryba, TRKK ir šalys donorės – skirs daugiau dėmesio sunkios humanitarinės padėties Ukrainos pietryčiuose palengvinimui.
„Šią konstruktyvią Rusijos iniciatyvą užblokavo JAV ir Lietuva. Pavyzdžiui, mums pasiūlė išimti iš teksto raginimus nutraukti kovos veiksmus ir užtikrinti saugų humanitarinio krovinio pristatymą, taip pat priminimą, kad humanitarinį krovinį siunčia Rusija“, – sakoma Rusijos URM pranešime.
„Dar oponentų nuomone, pateisinama būtų į projektą įtraukti teiginį, kad susidariusios Ukrainos pietryčiuose padėties priežastis yra „separatistų“ veiksmai: esą, nebus „separatistų“, nebus ir humanitarinės problemos“, – tvirtina Rusijos URM.
Maskvoje tokią JAV politiką pavadinta dviveidiška.
„Ciniškas taikių gyventojų likimo nepaisymas, aplaidus požiūris į tarptautinę humanitarinę teisę, kai kalbama apie geopolitinius interesus, tampa šerdine JAV ir jos europinių sateličių linija Ukrainos kryptyje“, – tvirtino Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Ji taip pat abejoja Jungtinių Amerikos Valstijų „administracijos gebėjimu dalyvauti tikroviškų ir pragmatiškų požiūrių į tarptautines problemas rengime, adekvačiai vertinti padėtį įvairiuose pasaulio regionuose“.
Ilgesnis pagalbos Ukrainai užlaikymas būtų buvęs „nepriimtinas“, Vokietijos kanclerei sakė Putinas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Vokietijos kanclerei Angelai Merkel penktadienį pasakė, kad ilgesnis humanitarinės pagalbos Rytų Ukrainai užlaikymas būtų buvęs nepriimtinas, nurodoma Kremliaus pareiškime.
Per pokalbį telefonu, kurį inicijavo Vokietijos lyderė, V.Putinas sakė, kad po Kijevo „aiškaus vilkinimo“ Rusija nusprendė pradėti prieštaringai vertinamą misiją, nes „tolesni užlaikymai būtų buvę nepriimtini“ atsižvelgiant į humanitarinę katastrofą konflikto zonoje, nurodė Kremlius.
Po savaitę trukusio sulaikymo prie sienos 280 Rusijos sunkvežimių, kurie, pasak Maskvos, vežė 1,8 tūkst. tonų humanitarinės pagalbos krovinių, kolona penktadienį įvažiavo į Ukrainą nepatikrinta ukrainiečių pareigūnų ir nelydima Raudonojo Kryžiaus darbuotojų.
Kijevas tai pavadino invazija, o Europos Sąjunga (ES) – aiškiu Ukrainos sienos pažeidimu.
Rusijos užsienio reikalų ministerija atmetė kaltinimus, kad Maskva pažeidė tarptautinę teisę.
„Mes veikiame visiškai pagal tarptautinės humanitarinės teisės normas“, – sakoma užsienio reikalų ministro pavaduotojo Sergejaus Riabkovo pareiškime.
Jis pareiškė įtarimus, kad Kijevas norėjo blokuoti pagalbos pristatymą bandydamas pasiekti karinę pergalę.
„Tai Kijevas, aiškiai remiamas savo šalininkų Vakaruose, padarė viską, kad sužlugdytų šią svarbią humanitarinę akciją“, – sakė S.Riabkovas.
„Ukrainos valdžiai reikėjo laiko karinei operacijai užbaigti, savo pačios liaudies protestui nuslopinti, liejant kraują ir ašaras, kur Rusijos humanitarinė pagalba dabar yra dalijama; jiems nepavyko“, – sakė jis.
Vietos pareigūnai patvirtino, kad sunkvežimių kolona penktadienį atvyko į Luhanską.
Kovos tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų ir prorusiškų separatistų pastaruoju metu aplink Luhanską pareikalaudavo daugiau aukų. Daug Luhansko gyventojų, kurių anksčiau buvo beveik 420 tūkst., daugiausia – rusakalbių, pabėgo dėl maisto, vandens ir vaistų trūkumo.
JAV ragina Rusiją „tuojau pat“ atšaukti sunkvežimių koloną iš Ukrainos
Jungtinės Valstijos, labai susirūpinusios dėl Rusijos sunkvežimių vilkstinės įvažiavimo į Ukrainą, pažeidžiant jos teritorinį vientisumą, paragino Maskvą nedelsiant išgabenti savo techniką ir personalą, pareiškė penktadienį Pentagonas ir perspėjo dėl naujų tarptautinių sankcijų, jeigu Maskva negerbs Kijevo suvereniteto.
„Tai yra Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimas iš Rusijos pusės, – pareiškė Pentagono atstovas spaudai kontradmirolas Johnas Kirby (Džonas Kirbis). – Rusija privalo tuojau pat išvesti savo transporto priemones ir savo personalą iš Ukrainos teritorijos. To nepadarymas baigsis jai papildomais kaštais ir izoliacija“.
J.Kirby abejoja, ar tas konvojus tikrai yra humanitarinė misija.
„Rusija neturėtų siųsti į Ukrainą transporto priemonių, personalo, ar bet kokios rūšies krovinių nei humanitarinio konvojaus pavidalu, nei jokiu kitu pretekstu be Kijevo pareikšto leidimo“, – pabrėžė kontradmirolas ir pridūrė, kad nežinia, koks ten krovinys įvežtas.
„Mes neturime aiškaus vaizdo, kas yra tuose sunkvežimiuose“, – sakė J.Kirby.
Pasak vietinės valdžios, į Luhanską, prorusiškų maištininkų bastioną penktadienį atvažiavo apie 20 rusiškų sunkvežimių, nors tam ir nepritarė Kijevas.
Tokiai padėčiai susidarius, JT Saugumo Taryba vėliau penktadienį, Lietuvos reikalavimu, skubiai rengia pasitarimą dėl šio konvojaus, nes visa tai laikoma „įsiveržimu“ į Ukrainos teritoriją.
NATO stebi nerimą keliantį Rusijos pajėgų telkimą netoli Ukrainos
NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) penktadienį sakė, kad Aljansas stebėjo nerimą keliantį Rusijos sausumos ir oro pajėgų telkimą netoli Ukrainos.
„Taip pat matėme didelio kiekio modernių ginklų, tarp jų – tankų, šarvuočių ir artilerijos, pervežimą separatistų grupėms Rytų Ukrainoje“, – sakoma A.F.Rasmusseno pareiškime.
Jis smerkė Rusiją ir už tai, kad ji pasiuntė „vadinamąją humanitarinės (pagalbos sunkvežimių) koloną“ į Ukrainą be Kijevo sutikimo ir be jokio Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) dalyvavimo.
„Tai gali tik padidinti krizę regione, kurią Rusija pati sukūrė ir toliau kurstė“, – sakoma A.F.Rasmusseno pareiškime, kuriame nurodoma, kad tai yra akivaizdus Rusijos tarptautinių įsipareigojimų pažeidimas.
Pati Rusija neigia pažeidusi tarptautinę teisę.
Pasak NATO generalinio sekretoriaus, nepaisydama tarptautinės bendruomenės pastangų rasti politinį krizės sprendimą, Rusija toliau eskaluoja krizę Rytų Ukrainoje ir tai gali nulemti tolesnę Maskvos izoliaciją.
„Aš ryžtingai raginu Rusiją nebetęsti provokuojančių veiksmų, liautis destabilizavus Ukrainą ir žengti tikrus žingsnius šiai pavojingai padėčiai išspręsti, visiškai gerbiant Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą bei tarptautinę teisę“, – sakė A.F.Rasmussenas.
Lietuvos siūlymu JT Saugumo Taryba rinksis į posėdį penktadienį
Jungtinių Tautų Saugumo taryba penktadienį renkasi pasitarti dėl Rusijos sprendimo siųsti humanitarinės pagalbos koloną į Ukrainos rytinę teritoriją be Kijevo pritarimo ir tarptautinių stebėtojų palydos.
Lietuvos prašymu posėdyje nuo 15 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku ketinama svarstyti „įsiveržimu“ laikomą kelių šimtų sunkvežimių įvažiavimą į Ukrainos teritoriją.
15 narių Taryba išklausys JT pareigūno Oscaro Fernandez-Taranco (Oskaro Fernandeso-Taranko) pranešimą apie įtampos paūmėjimą dėl humanitarinės pagalbos krovinių kolonos važiavimo į Ukrainą; Vakarai nerimauja, kad taip gali būti padėta separatistų pajėgoms.
Jungtinės Valstijų ir Europos vyriausybės vis ragina Maskvą veikti kartu su Ukrainos valdžia ir tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus komitetu (TRKK), kad būtų patikrintas krovinys ir užtikrintas saugus jo pristatymas civiliams.
Ukrainos pareigūnams penktadienį neleista tikrinti krovinių, pranešė Ukrainos užsienio reikalų misterija, o TRKK nutarė nelydėti kolonos savo atstovų saugumo sumetimais.
„Reiškiamas didis susirūpinimas, nes nei Ukraina, nei TRKK nežino krovinio turinio“, – sakoma Ukrainos URM laiške, pateiktame JT Saugumo tarybos nariams.
Rusija vis tvirtina norinti kuo greičiau suteikti pagalbą apsuptiems gyventojams, kurie jau kelias savaites neturi vandens ir elektros.
Pasak vietinės valdžios naujeinų agentūrai AFP suteiktos informacijos, į Luhanską penktadienį įvažiavo apie 20 šios humanitarinės kolonos sunkvežimių
