„Derybos vyksta labai sėkmingai. Mes konstruktyviai laikomės savo pozicijos, nepaisant „valstiečių“ lyderio bandymų sumenkinti mus. Mes laikomės konstruktyvios pozicijos. Mes manome, kad opozicija turi turėti lyderį ir bendrą veikimą ten, kur tai yra įmanoma“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė A. Mazuronis.

„Jei ne kitą savaitę, tai per dvi savaites mes turėsime ir opozicijos lyderį, ir dar vieną valdybos narį. Aš tikiu, kad mes turėsime pasirašytą susitarimą bent jau tarp Darbo partijos ir tarp Valstiečių ir žaliųjų frakcijos“, – pažymėjo politikas.

Jo teigimu, opozicijos lyderio pareigybė bus rotuojama. Ar juo „valstiečiai“ skirs ekspremjerą Saulių Skvernelį, teigė A. Mazuronis, spręs patys „valstiečiai“.

„Opozicijos lyderis bus rotuojamas. „Valstiečiai“ savo išsirinks, nenoriu piršti savo nuomonės, bet man atrodo, kad logiška būtų, jei juo taptų Saulius Skvernelis“, – sakė A. Mazuronis.  

Opozicijos lyderis bus rotuojamas. „Valstiečiai“ savo išsirinks, nenoriu piršti savo nuomonės, bet man atrodo, kad logiška būtų, jei juo taptų Saulius Skvernelis.

Pasak jo, bent jau kol kas susitarimas turėtų būti tarp dviejų opozicinių frakcijų – „valstiečių“ ir „darbiečių“. A. Mazuronio manymu, natūralu, kad partijos pirmininko rinkimų nuotaikomis gyvenantys socialdemokratai į bet kokius opozicinių jėgų susitarimus žvelgia atsargiai.

„Logiška, kad, kol partija neturi partijos pirmininko, tokius svarbius klausimus, ar būti opozicinėje koalicijoje ar nebūti... Jie mato „valstiečiuose“ didelę grėsmę, bijo palįsti po gausesne „valstiečių“ frakcija. Tai strateginis klausimas, į kurį turi atsakyti partijos vadovybė su naujai išrinktu pirmininku. Tad kol nėra LSDP pirmininko, aš pilnai juos suprantu, kad šis sprendimas jiems sudėtingas“, – svarstė politikas.

Jo teigimu, kol kas nepanašu, kad prie opozicinių frakcijų susitarimo galėtų jungtis Mišriai Seimo narių grupei priklausantys parlamentarai. Pasak A. Mazuronio, įkurti naujos frakcijos iš Mišriai Seimo narių grupei priklausančių parlamentarų nesiseka, o ir iniciatyvos, jo teigimu, jungtis prie „valstiečių“ ir „darbiečių“ susitarimo pavieniai Mišrios Seimo narių grupės parlamentarai nerodo.

„Jei jie susikurs kažkokią frakciją, galės dalyvauti opoziciniame susitarime. Kol nėra frakcijos – tol gali atskiri nariai prisijungti prie opozicinio susitarimo kaip atskiri Seimo nariai. Tačiau tokių iniciatyvų ar noro aš kol kas neišgirdau“, – teigė jis.

Abejoja, ar partijų susitarimas dėl švietimo turės naudos

A. Mazuronis įsitikinęs, kad Nacionalinio susitarimo dėl švietimo pasirašyti nepavyks arba tai bus tik deklaracijų rinkinys. Jo teigimu, nors švietimo sritis buvo visų partijų prioritetas prieš rinkimus, realią naudą duodančio susitarimo nepavyks pasiekti dėl esą per didelės partijų nuomonių įvairovės.

„Jis (procesas dėl susitarimo pasirašymo – ELTA) vyksta gana lėtai, pakankamai nerezultatyviai. Esu įsitikinęs, kad Nacionalinio susitarimo tarp visų politinių partijų pasiekti praktiškai nepavyks“,– „Žinių radijui“ tvirtino Seimo pirmininkės pavaduotojas A. Mazuronis.

Jo nuomone, galima susitarti dėl deklaratyvių tikslų, kad mokytojo profesija turėtų būti prestižinė, kad aukštojo mokslo studijų kokybę reikėtų gerinti, o dėstytojų atlyginimus – didinti, tačiau dėl tokių susitarimų įgyvendinimo plano partijų pozicijos yra labai skirtingos.

Kiekviena partija mato labai skirtingai tuos dalykus. Ir šitoje vietoje natūralu, kad susitarimo pasiekti nepavyks.

„Kai pereisim prie šnekos, kaip tą pasiekti, ką daryti su mokyklų tinklo optimizavimu, ką daryti dėl aukštojo mokslo kokybės... Kiekviena partija mato labai skirtingai tuos dalykus. Ir šitoje vietoje natūralu, kad susitarimo pasiekti nepavyks“, – įsitikinęs Darbo partijos narys.

Parlamentaro teigimu, toks susitarimas jokios realios naudos neatneštų, kadangi dėl skirtingo matymo, kaip įgyvendinti norimus tikslus, toks dokumentas būtų tik deklaracijų rinkinys.

„Jeigu politinių partijų ar frakcijų požiūris dėl įgyvendinimo yra skirtingas, natūralu, kad susitarimas bus nieko nevertas, bus gražių deklaracijų rinkinys, tiesiog dėl to, kad jį bus labai sudėtinga ar net neįmanoma įgyvendinti parlamente“, – tvirtino. A. Mazuronis.

Partijų susitarimo dėl švietimo pasirašymo galimybę skeptiškai įvertino ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Valstiečių“ lyderis sakė, kad diskusijose dėl susitarimo projekto LVŽS atstovai dalyvaus, tačiau jis atkreipė dėmesį, kad valdančiosios koalicijos ir jo vadovaujamos partijos pozicijos kai kuriais švietimo klausimais yra pernelyg skirtingos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigė, kad partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją.