- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) sureagavo į Kremliaus akibrokštą Baltijos valstybėms, kai pastarosios buvo apkaltintos „bandymu sabotuoti“ kitą mėnesį vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus. Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama ministerija iš piršto laužtus Maskvos kaltinimus vadina keistais, o vyksiančius rinkimus Rusijos laikinai okupuotose teritorijose – „sąmoningai vykdoma provokacija“.
„Ne Kremliui aiškinti ir pamokslauti demokratinėms valstybėms apie rinkimus“, – Eltai perduotame komentare sakė užsienio reikalų ministro atstovė Paulina Levickytė.
„Tikrai keista, kad praėjus beveik 10 m. nuo Rusijos Federacijos įvykdytos Krymo okupacijos ir neteisėtos aneksijos bei 2 m. nuo stambaus masto invazijos į Ukrainą datos, Rusijai vis dar neaiški Lietuvos pozicija. Tikrai nepraleisiu progos ją pakartoti: laikomės nuostatos, kad Rusijos sprendimas organizuoti taip vadinamus rinkimus datomis, beveik sutampančiomis su Krymo aneksijos datomis, ir organizuoti juos laikinai okupuotose ar neteisėtai aneksuotose Ukrainos teritorijose, yra neteisėta ir sąmoningai vykdoma Rusijos Federacijos provokacija“, – teigiama komentare.
Ministro atstovės teigimu, Lietuva nepripažįsta ir nepripažins neteisėtų Rusijos prezidento rinkimų surengimo ar jų rezultatų Kremliaus režimo laikinai okupuotose bei neteisėtai aneksuotose Ukrainos teritorijose.
„Rusijos politinė vadovybė ir kiti dalyvavę organizuojant šiuos rinkimus sulauks šių neteisėtų veiksmų pasekmių. Šis neteisėtas žingsnis – tai dar vienas desperatiškas Kremliaus bandymas įteisinti laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų kontrolę, suteikti tam neegzistuojančio legitimumo iliuziją, toliau grubiai pažeidžiant tarptautinę teisę ir Ukrainos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir suverenitetą, bei papildantis ilgą Rusijos įvykdytų nusikaltimų Ukrainoje sąrašą“, – teigia P. Levickytė.
Ne Kremliui aiškinti ir pamokslauti demokratinėms valstybėms apie rinkimus.
„Lietuva tvirtai įsipareigojusi remti Ukrainą ir jos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį integralumą tarptautiniu lygiu pripažintų sienų ribose. Krymas, Chersonas, Zaporižė, Donetskas ir Luhanskas yra Ukraina“, – pažymi ji.
Savo ruožtu reaguojant į Maskvos reikalavimus užtikrinti Rusijos ambasadų ir rinkėjų saugumą savo teritorijose, atstovė pažymi, kad Lietuva laikosi ir laikysis tarptautinės teisės ir savo tarptautinių įsipareigojimų.
„Tačiau atsakomybė už galimos provokacijos padarinius atitenka Rusijos Federacijai“, – apibendrino ministerija.
G. Landsbergis sureagavo į Rusijos grasinimus: tai priminimas, kad turime sustiprinti saugumą
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sakė, kad šią savaitę išsakyti Maskvos grasinimai Baltijos valstybėms yra dar vienas ženklas, kad Lietuva privalo stiprinti savo saugumą.
„Turime nepamiršti, kad kiekvienas rusiškas pasakymas, kuris atskrieja mūsų atžvilgiu, jis yra mums priminimas, kad mes turime sustiprinti savo saugumą“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Landsbergis.
Negalime užsiliūliuoti.
„Turime būti atidūs ir stebėti rimtai tokius pareiškimus. Negalime užsiliūliuoti. Rusija yra agresyvi valstybė, kuri vykdo aktyvius karinius veiksmus jau ne vienus metus prieš mūsų partnerę Ukrainą. Jos siekiai spaudimo – mažų mažiausiai diplomatinio, o gal ir kitokio, mano vertinimu, eina toliau nei Ukraina. Tą patvirtina daugelis mūsų regiono valstybių“, – teigė ministras, komentuodamas Kremliaus kaltinimus, esą Baltijos valstybės bando „sabotuoti“ kitą mėnesį vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus.
„Turime būti atidūs. Neturime jokių ketinimų nusileisti neteisėtiems ar nesuvokiamiems politiniams reikalavimams. To niekada nebus. Vykdysime tik tai, kas numatyta mūsų tarptautinėmis sutartimis“, – teigė G. Landsbergis.
Savo ruožtu reaguodamas į Maskvos reikalavimus užtikrinti Rusijos ambasadų ir rinkėjų saugumą, G. Landsbergis akcentavo, kad Lietuva ir taip laikosi visų tarptautinių įsipareigojimų. Todėl, pažymėjo politikas, ministerija kol kas nemato pagrindo reaguoti į dar vieną Rusijos provokaciją.
ELTA primena, kad Rusija pirmadienį iškvietė trijų Baltijos valstybių diplomatinius atstovus, apkaltinusi jas bandymu „sabotuoti“ kitą mėnesį vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus.
Maskva kaltina Estiją, Latviją ir Lietuvą, kad jos ignoruoja Rusijos prašymus užtikrinti balsavimo apylinkių apsaugą jos ambasadose savo teritorijose.
Visose trijose šalyse gyvena gana gausios rusų mažumos, tačiau jų santykiai su Maskva ilgą laiką buvę įtempti dar pablogėjo dėl karo Ukrainoje.
„Baltijos šalių laikinieji reikalų patikėtiniai Maskvoje buvo iškviesti į Rusijos užsienio reikalų ministeriją dėl to, kad nesulaukė tinkamos reakcijos... į pakartotinius Rusijos raginimus užtikrinti saugumą per kovo mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Maskva pareikalavo, kad visos trys šalys „imtųsi visų būtinų priemonių“ užtikrinti ambasadų ir rinkėjų saugumą savo teritorijose, kad būtų išvengta „rimtų šiose šalyse gyvenančių Rusijos piliečių demonstracijų“.
„Jei sabotažas tęsis, imsimės ryžtingų veiksmų“, – perspėjo ministerija.
Manoma, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesunkiai pasieks pergalę rinkimuose, nes, šalyje daugelį metų slopinus kitaip manančiųjų balsus, nebėra bent kiek stipresnės opozicijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
K. Budrys: Rusijos veiksmams reikalingas ir kolektyvinis atsakas
Pastarosiomis savaitėmis Vilniuje įvykus galimam sabotažo atvejui, pasirodžius Kremliaus informacijai apie planus keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad to...
-
Rinkimai Klaipėdoje – su nuotykiais1
Daugiau nei trys ketvirčiai klaipėdiečių antrajame prezidento rinkimų ture palaikė antros kadencijos siekusį Lietuvos vadovą Gitaną Nausėdą. Rinkimai uostamiestyje vyko gana sklandžiai, tačiau pasitaikė ir kuriozų. Be to, Klaipėdoje buvo gana d...
-
E. Dobrowolska kolegoms Taline pristatys EŽTT praktikos įgyvendinimo situaciją Lietuvoje5
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska antradienį Taline su kolegomis dalyvaus Šiaurės-Baltijos šalių ministrų susitikime, pristatys Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktikos įgyvendinimo situaciją Lietuvoje. ...
-
L. Kasčiūnas dalyvaus ES gynybos ministrų susitikime
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas antradienį išvyksta į Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų tarybos gynybos ministrų susitikimą. ...
-
G. Nausėda: konservatoriai turėtų įsivertinti, kodėl susidarė įspūdis, jog tai arogantiška partija6
Antrai kadencijai išrinktas prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad prastus premjerės Ingridos Šimonytės rezultatus šalies vadovo rinkimuose lėmė tai, jog konservatoriai nesimoko iš savo klaidų. ...
-
G. Nausėda: manau, kad premjerė jau turi kandidatūrą į švietimo ministro postą
Prezidentas Gitanas Nausėda sako manantis, kad Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė turi kandidatą į švietimo ministrus. ...
-
G. Landsbergis ragina ES greičiau spręsti dėl Rusijos turto panaudojimo Ukrainos gynybai3
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kviečia Europos Sąjungą (ES) greičiau spręsti klausimus dėl Ukrainos gynybos finansavimo skiriant tam nenumatytas pajamas, gautas iš bendrijoje įšaldyto Rusijos turto. ...
-
Kariuomenės vadą G. Nausėda sako atsirinksiantis iš keturių kandidatų
Prezidentas Gitanas Nausėda sako ketinantis naują kariuomenės vadą atsirinkti iš keturių kandidatų, teigia pozicijas derinantis su Seimu bei Vyriausybe. ...
-
Po verdikto M. Sinkevičiui G. Nausėda tikisi simetriško kitų politikų išlaidų vertinimo1
Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui sulaukus nepalankaus teismo sprendimo byloje dėl savivaldos išmokų, prezidentas Gitanas Nausėda sako besitikintis, jog ir kitų vadinamajame čekiukų skandale atsidūrusių politikų veikla bus „įvertinta ...
-
G. Nausėda mato galimybę I. Šimonytei nesulaukti paramos tęsti premjerės pareigas10
Prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis galimybę, jog po jo priesaikos liepą mandatą iš naujo Seime turinti gauti premjerė Ingrida Šimonytė gali ir nesulaukti kai kurių koalicijos partnerių paramos toliau vadovauti Vyriausybei. ...