Ministerijos motyvuoja darbuotojus privačiu draudimu: kas laukia po 2025-ųjų? Pereiti į pagrindinį turinį

Ministerijos motyvuoja darbuotojus privačiu draudimu: kas laukia po 2025-ųjų?

2025-06-02 12:46

Beveik pusė ministerijų savo darbuotojus draudžia privačiu sveikatos draudimu. Dar dvi ministerijos draudimą planuoja. Privatus draudimas per metus kiekvienai ministerijai atsieina bent 100 tūkst. eurų, o brangiausiai mokanti Užsienio reikalų ministerija pakloja beveik 300 tūkst. Privačiai darbuotojus draudžiančios ministerijos argumentuoja, kad tai padeda pritraukti kvalifikuotų specialistų ir motyvuoti juos dirbti, nes, esą, algos – mažos. Vis dėlto premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad kitais metais tokių privilegijų nebebus.

Ministerijos motyvuoja darbuotojus privačiu draudimu: kas laukia po 2025-ųjų?
Ministerijos motyvuoja darbuotojus privačiu draudimu: kas laukia po 2025-ųjų? / Freepik.com nuotr.

Norint be eilių patekti pas privačios klinikos specialistus, įprastai teks sumokėti nemažus pinigus. Tačiau kai kurie darbdaviai tokiems atvejams suteikia privilegiją – privatų sveikatos draudimą.

Tokia privilegija įprasta privačiame sektoriuje, bet viešajame, ypač ministerijose – kur pinigai iš valstybės biudžeto – praktika kur kas retesnė. Tačiau 6 iš 14 ministerijų savo darbuotojams papildomą draudimą perka.

LNK stop kadras.

„Mūsų ministerijoje jis buvo pirktas iš sutaupytų lėšų, tai reiškia, kad mes pasispaudėme kitose srityse ir draudimą įsigijome“, – sakė aplinkos ministras Povilas Poderskis.

Aplinkos ministerijai draudimas kasmet kainuoja beveik 140 tūkstančių. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai per metus draudimas atsieina apie 120 tūkstančių.

„Šios priemonės kaina yra patraukli skatinti darbuotojams ir jie, tenka pripažinti, tikrai džiaugiasi ir naudojasi“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministro patarėjas Karolis Vaitkevičius.

Ministerijos aiškina, kad viešajame sektoriuje atlyginimai trečdaliu mažesni, todėl reikia papildomų naudų.

„Tikrai yra apsimokanti priemonė, žiūrint iš ministerijos pusės, nes tai yra pigiau negu didinti darbo užmokestį“, – nurodė K. Vaitkevičius.

Teisingumo ministerijai per metus draudimas atsieina apie 100 tūkst. eurų.

„Esu iš tų įstaigos vadovų, kuris yra už bet kurias maksimalias motyvacines priemones darbuotojams. Suprantame, kad turėti aukštos kvalifikacijos darbuotojus yra pagrindinė įstaigos vertybė“, – įsitikinęs teisingumo ministras Rimantas Mockus.

Energetikos ministerija išleidžia mažiausiai – 60 tūkst. Susisiekimo ministerija – kiek mažiau nei 100 tūkst.

O Užsienio reikalų ministerija privačiam draudimui skiria beveik trigubai daugiau ir daugiausiai iš visų ministerijų – beveik 300 tūkst.

LNK stop kadras.

Visos privatų sveikatos draudimą teikiančios ministerijos įsitikinusios, kad be jo būtų sudėtinga pritraukti gerų darbuotojų.

„Aišku, niekam negaila – tai yra mokesčių mokėtojų pinigai, ministerijoms negaila jų, bet jeigu paklaustume ministerijos darbuotojų, tai ne visiems jiems reikia būtiniausio sveikatos draudimo. Yra jauni žmonės, kuriems gal verčiau nusipirkti dviratį“, – svarstė ekonomistas Romas Lazutka.

Kultūros ir Žemės ūkio ministerijos papildomo sveikatos draudimo dar neturi, bet planuoja įsigyti.

„Yra tokie planai. Radau pagal kolektyvinę sutartį, reiškia, taip jau yra priimta, bet nurodymą daviau, kad daugiau taip nebūtų“, – sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis.

„Reiktų įvertinti – kiek tai yra tikslinga, kiek kainuoja ir apskritai verta“, – aiškino žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

Praeitoje kadencijoje Sveikatos apsaugos ministerija draudimo privilegiją darbuotojams teikė, bet sulaukusi kritikos jo atsisakė. Nauja ministerijos valdžia papildomo draudimo irgi neįsigijo.

„Pasitikime viešajame sektoriuje teikiamomis paslaugomis. Viešo sektoriaus teikiamos sveikatos paslaugos yra aukštos kokybės, siekiame pagerinti jų prieinamumą ir savo, Sveikatos apsaugos ministerijos, darbuotojams nepirkome“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Taip pat papildomo draudimo neturi ir dar penkios kitos ministerijos.

„Jeigu imtume visą krašto apsaugos sistemą, kainuotų apie 20 mln. eurų. Tuo metu nebuvo priimtas sprendimas dėl tokio draudimo suteikimo krašto apsaugos sistemos darbuotojams, kurie ne tik yra darbuotojai, bet ir kariai“, – teigė Krašto apsaugos ministerijos kancleris Dainius Ivoškis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo darbuotojų papildomai nedraudžia ir siekia, kad nuo kitų metų nebedraustų visos ministerijos.

LNK stop kadras.

„Reikia nenusiminti, jeigu sveikatos draudimo nebus – tai tikrai surasime kitus būdus pagerinti darbo sąlygas“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Finansų ministras Rimantas Šadžius Seimui teikdamas mokesčių paketą užsimojo branginti ir privatų sveikatos draudimą, argumentuodamas, kad privačios klinikos ir taip uždirba per daug, o viešasis sveikatos sektorius pamirštas.

Aplinkos ministras P. Poderskis sako, kad draudimas privatus – tai nereiškia, kad jį darbuotojai naudoja tik privačiose klinikose.

„Darbuotojai išleidžia kartais ir Santariškių klinikoj, pirkdami tyrimus papildomus ir panašiai“, – sakė aplinkos ministras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau ministrų vadovas Gintautas Paluckas nusprendė – visi turi laikytis vieningos pozicijos, todėl privataus draudimo ministerijose neliks.

„2026 metams ir tolimesniems laikotarpiams sutartys nebus sudaromos ir pratęsiamos. Atvirkščiai – ministerijų darbuotojai bus skatinami pinigine išraiška, o ne įgyjant paslaugas rinkoje“, – teigė ministras pirmininkas G. Paluckas.

Atsisakyti papildomo sveikatos draudimo teks ne tik ministerijoms, bet ir Vyriausybės kanceliarijai, kurios darbuotojų draudimas valstybei kainuoja apie 60 tūkst. eurų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Cheryl

Nori susirasti moterį vienai nakčiai? Užeik -> NU4.FUN
0
0
Visi komentarai (1)

Daugiau naujienų