„Yra vis dar daug skepsio ES apie tai, net jeigu galima įtikinti dėl paties poreikio, kodėl tai reikia daryti“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė K. Budrys.

Jis praėjusią savaitę ES užsienio reikalų ministrams Kopenhagoje pristatė Lietuvos siūlymą įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas panaudoti kaip paskolą Ukrainai arba perkelti jas į specialų ES fondą.

K. Budrys teigė suprantantis kolegų nerimą šiuo klausimu dėl galimų teisinių ir ekonominių pasekmių, bet pabrėžė, jog Ukrainos užpuolimas yra tokio masto tarptautinės teisės pažeidimas, kuris negali likti be atsako.

Yra vis dar daug skepsio ES.

„Mes prisiimame rizikos dalinimosi naštą. Išsipaišykime įvairias priemones ir judėkime į tą pusę, mums to reikės“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Siūlymą dėl įšaldyto turto panaudojimo pateikusi Lietuva rašte ES narėms teigia, kad įšaldytų lėšų perėmimas būtų laikomas teisėta atsakomąja priemone, nes ji nukreipta priversti Rusiją nutraukti savo neteisėtus veiksmus arba atlyginti žalą.

Tarptautinė teisė numato, kad tokios atsakomosios priemonės turi būti laikinos, tad Lietuva siūlo dvi alternatyvas: suteikti Ukrainai paskolą su įšaldytu turtu arba perkelti įšaldytą turtą į specialų ES fondą ar naujai įsteigtą specialiosios paskirties įmonę ir aktyviau valdyti šį turtą, siekiant gauti daug didesnę naudą.

ES yra įšaldžiusi maždaug 210 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turto. Iš jo gaunamos palūkanos jau dabar naudojamos Ukrainai remti, tačiau Rusijos lėšos, anot K. Budrio, yra investuojamos pernelyg konservatyviai.