Jis neabejoja, kad kitąmet bus įvykdytas susitarime numatytas tikslas, jog vidutinė pedagogų alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

„Šita Vyriausybė įgyvendins susitarimą pilna apimtimi, visi įsipareigojimai, kurie prisiimti, bus įgyvendinami, nepaisant to, kokia partija nuspręs pasitraukti iš susitarimo“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministras.

Anot jo, opozicinių „darbiečių“ svarstymas trauktis iš susitarimo „tiesiog labiau parodo jų pačių poziciją, kad galbūt ne švietimas jiems yra prioritetas“.

„Būdamas opozicijoje gali būti susitaręs dėl visko, nes ne patiems reikia tai laikyti prioritetu ir įgyvendinti. Būnant pozicijoje reikia įgyvendinti susitarimą. Susitarimas yra iki 2030 metų, aš tai vertinčiau kaip bėgimą nuo atsakomybės“, – tvirtino ministras.

„Arba kitas argumentas – bet kokiu būdu ieškojimas patraukti dėmesį artėjant rinkimams“, – pridūrė jis.

Būdamas opozicijoje gali būti susitaręs dėl visko, nes ne patiems reikia tai laikyti prioritetu ir įgyvendinti.

G. Jakšto teigimu, Vyriausybė yra parengusi algų kėlimą planą, atsižvelgiant į Finansų ministerijos prognozes, kokia kitąmet bus vidutinė alga.

„Atnaujinus skaičius, jeigu paaiškėja, kad vidutinis darbo užmokestis augs sparčiau, atitinkamai bus keičiamas antras didinimas. Viskas yra iš anksto aišku, bet mes pasitikime prognozėmis, jomis remiantis sudėliojamas planas ir įdėtas saugiklis, jeigu prognozės nepasiteisintų“, – sakė jis.

Jis atmetė tiek Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS), tiek prezidento patarėjos Irenos Segalovičienės nuogąstavimus, kad numatytų lėšų gali neužtekti norint pasiekti, kad mokytojų atlyginimai pasiektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

„Gali neabejoti, bus įgyvendintas“, – trečiadienį sakė švietimo ministras.

Antradienį Seimui patvirtinus kitų metų biudžetą ir neskyrus švietimui tiek lėšų, kiek reikalavo streiką pradėjusi LŠDPS, Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis pranešė, kad sekmadienį Kėdainiuose vyksianti opozicinės Darbo partijos taryba svarstys siūlymą trauktis iš nacionalinio švietimo susitarimo.

Anot jo, partijų susitarimo nuostatos nėra vykdomos.

Andriaus Navicko vadovaujama profesinė sąjunga prašė biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir nuo rugsėjo. Tuo metu Vyriausybė ketina darbo užmokestį pedagogams kitąmet didinti du kartus po maždaug 10 procentų.

Profsąjunga tvirtina, kad tokiu būdu kompensuojama infliacija, o 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio rodiklis nebus pasiektas.

Kitų metų biudžete pedagogų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti papildomai skirta daugiau kaip 350 mln. eurų.

Nacionaliniame švietimo susitarime numatyta, kad iki 2024-ųjų pabaigos mokytojų ir dėstytojų atlyginimai turi kilti atitinkamai iki 130 proc. ir 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Ministrų kabineto atstovai tvirtina, kad keliant algas antrąjį kartą nuo rugsėjo, bus atsižvelgiama į VDU pokyčius ir prireikus ieškoma papildomų pinigų biudžete.

Prezidento patarėja I. Segalovičienė savo ruožtu tvirtina, jog biudžetas būtų tikslinamas prieš pat spalį vyksiančius Seimo rinkimus ir taip valdantieji gali dirbtinai siekti „būti geri ir dosnūs prieš rudens rinkimus“.

Nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriuo, be kita ko, įsipareigojo didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį, didinti mokytojų atlyginimus, įtvirtino kitus įsipareigojimus, parlamentinių partijų vadovai pasirašė 2021 metų rugsėjo 1 dieną.

Šių metų rugsėjo viduryje iš jo pasitraukė opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Jos teigimu, susitarimo įsipareigojimai nevykdomi, švietimo situacija šalyje sparčiai blogėja, o partija negali likti tarp tų partijų, kurios taip „vykdo“ susitarimą.