- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Darbo partijos svarstymai trauktis iš nacionalinio susitarimo dėl švietimo rodo atsakomybės vengimą, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Jis neabejoja, kad kitąmet bus įvykdytas susitarime numatytas tikslas, jog vidutinė pedagogų alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
„Šita Vyriausybė įgyvendins susitarimą pilna apimtimi, visi įsipareigojimai, kurie prisiimti, bus įgyvendinami, nepaisant to, kokia partija nuspręs pasitraukti iš susitarimo“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministras.
Anot jo, opozicinių „darbiečių“ svarstymas trauktis iš susitarimo „tiesiog labiau parodo jų pačių poziciją, kad galbūt ne švietimas jiems yra prioritetas“.
„Būdamas opozicijoje gali būti susitaręs dėl visko, nes ne patiems reikia tai laikyti prioritetu ir įgyvendinti. Būnant pozicijoje reikia įgyvendinti susitarimą. Susitarimas yra iki 2030 metų, aš tai vertinčiau kaip bėgimą nuo atsakomybės“, – tvirtino ministras.
„Arba kitas argumentas – bet kokiu būdu ieškojimas patraukti dėmesį artėjant rinkimams“, – pridūrė jis.
Būdamas opozicijoje gali būti susitaręs dėl visko, nes ne patiems reikia tai laikyti prioritetu ir įgyvendinti.
G. Jakšto teigimu, Vyriausybė yra parengusi algų kėlimą planą, atsižvelgiant į Finansų ministerijos prognozes, kokia kitąmet bus vidutinė alga.
„Atnaujinus skaičius, jeigu paaiškėja, kad vidutinis darbo užmokestis augs sparčiau, atitinkamai bus keičiamas antras didinimas. Viskas yra iš anksto aišku, bet mes pasitikime prognozėmis, jomis remiantis sudėliojamas planas ir įdėtas saugiklis, jeigu prognozės nepasiteisintų“, – sakė jis.
Jis atmetė tiek Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS), tiek prezidento patarėjos Irenos Segalovičienės nuogąstavimus, kad numatytų lėšų gali neužtekti norint pasiekti, kad mokytojų atlyginimai pasiektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
„Gali neabejoti, bus įgyvendintas“, – trečiadienį sakė švietimo ministras.
Antradienį Seimui patvirtinus kitų metų biudžetą ir neskyrus švietimui tiek lėšų, kiek reikalavo streiką pradėjusi LŠDPS, Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis pranešė, kad sekmadienį Kėdainiuose vyksianti opozicinės Darbo partijos taryba svarstys siūlymą trauktis iš nacionalinio švietimo susitarimo.
Anot jo, partijų susitarimo nuostatos nėra vykdomos.
Andriaus Navicko vadovaujama profesinė sąjunga prašė biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir nuo rugsėjo. Tuo metu Vyriausybė ketina darbo užmokestį pedagogams kitąmet didinti du kartus po maždaug 10 procentų.
Profsąjunga tvirtina, kad tokiu būdu kompensuojama infliacija, o 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio rodiklis nebus pasiektas.
Kitų metų biudžete pedagogų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti papildomai skirta daugiau kaip 350 mln. eurų.
Nacionaliniame švietimo susitarime numatyta, kad iki 2024-ųjų pabaigos mokytojų ir dėstytojų atlyginimai turi kilti atitinkamai iki 130 proc. ir 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Ministrų kabineto atstovai tvirtina, kad keliant algas antrąjį kartą nuo rugsėjo, bus atsižvelgiama į VDU pokyčius ir prireikus ieškoma papildomų pinigų biudžete.
Prezidento patarėja I. Segalovičienė savo ruožtu tvirtina, jog biudžetas būtų tikslinamas prieš pat spalį vyksiančius Seimo rinkimus ir taip valdantieji gali dirbtinai siekti „būti geri ir dosnūs prieš rudens rinkimus“.
Nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriuo, be kita ko, įsipareigojo didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį, didinti mokytojų atlyginimus, įtvirtino kitus įsipareigojimus, parlamentinių partijų vadovai pasirašė 2021 metų rugsėjo 1 dieną.
Šių metų rugsėjo viduryje iš jo pasitraukė opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Jos teigimu, susitarimo įsipareigojimai nevykdomi, švietimo situacija šalyje sparčiai blogėja, o partija negali likti tarp tų partijų, kurios taip „vykdo“ susitarimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Bakas: išėjęs pasikalbėti su prie Seimo susirinkusia minia, buvau apipurkštas ašarinėmis dujomis
Seimo narys Vytautas Bakas sako nesitikėjęs, jog 2021 metų rugpjūtį prie Seimo įvykęs protestas peraugs į riaušes. Politikas pripažino, kad jis ir pats galimai policijos netyčia buvo apipurkštas ašarinėmis dujomis, kas į jį pu...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui nutraukti dar vieną sutartį su Rusija
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė siūlymui nutraukti dar vieną tarptautinę sutartį su Rusija, šį kartą – dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. ...
-
L. Kasčiūnas pasakė, ką finansuotų iš pratęsto bankų solidarumo įnašo
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad iš pratęsto bankų solidarumo įnašo gautų lėšų Lietuva galėtų finansuoti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimą. ...
-
Buvęs Seimo narys S. Dmitrijevas stojo prieš teismą dėl sukčiavimo, grąžinta per 7 tūkst. eurų1
Buvęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys bei buvęs Seimo narys Sergejus Dmitrijevas stojo prieš teismą dėl galimo piktnaudžiavimo siekiant turtinės naudos, disponavimo suklastotu dokumentu bei sukčiavimo. ...
-
Svarsto apie I. Šimonytės kandidatūrą į eurokomisarus5
Valdančiosios Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas sako, kad į Europos Komisijos (EK) narius iš Lietuvos galėtų pretenduoti ir premjerė konservatorė Ingrida Šimonytė. ...
-
Vienas „laisviečių“ lyderių sako, kad V. Blinkevičiūtė nebus premjere10
Vienas valdančiosios Laisvės partijos lyderių Vytautas Mitalas prognozuoja, kad socialdemokratų pirmininkė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė netaps premjere, net jei ši politinė jėga laimės Seimo rinkimus. ...
-
I. Šimonytė išvyksta į Singapūrą, dalyvaus saugumo konferencijoje8
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį išvyksta į Singapūrą, kur dalyvaus gynybos ir saugumo konferencijoje „Shangri-La Dialogo“. ...
-
Dauguma Lietuvos kandidatų į EP pasisako už bendrą ES narių skolinimąsi gynybos finansavimui2
Dauguma Lietuvos kandidatų į Europos Parlamentą (EP) pasisako už galimybę Europos Sąjungos (ES) narėms bendrai skolintis gynybos finansavimui per vadinamąsias euroobligacijas. ...
-
G. Nausėda: įstatymas dėl „užsienio įtakos“ nugręžia Sakartvelą nuo Europos18
Sakartvelo parlamentui atmetus prezidentės veto prieštaringai vertinamam „užsienio įtakos“ įstatymui, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tokiu veiksmu Tbilisis nusigręžia nuo Europos. ...
-
G. Landsbergis: premjerė I. Šimonytė patikino, kad yra apgalvojusi galimus pakeitimus Vyriausybėje5
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, jog premjerė Ingrida Šimonytė yra apgalvojusi galimus pakeitimus Ministrų kabinete po to, kai Vyriausybė grąžins išrinkt...