„Neketinu atsistatydinti. Kartu džiaugiuosi, kad žiniasklaida jau pradėjo kritiškai vertinti šią sukurptą ir baltais siūlais susiūtą istoriją“, – Seimo tribūnoje, atsakydamas į Seimo narių klausimus, sakė J. Narkevičius.

„Visuomenei nemelavau. Atsakydamas į šį teiginį, esą viešai melavau, kad nepažįstu bankrutavusios bendrovės ir jo direktoriaus, pabrėžiu: pažinties su Aleksandru Rybnikovu niekada neneigiau. Žurnalistams toliau užduodant klausimus, paminėjus jo pavardę, atsakiau, kad šį asmenį pažįstu, tačiau kažkodėl šis atsakymas nebuvo viešai transliuotas. A. Rybnikovas buvo tikrai mano žmonos mokyklos suolo draugės sutuoktinis. Po skyrybų su sutuoktine, mano santykiai su jais praktiškai nutrūko“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

Neketinu atsistatydinti. Kartu džiaugiuosi, kad žiniasklaida jau pradėjo kritiškai vertinti šią sukurptą ir baltais siūlais susiūtą istoriją.

Jis teigė bandęs A. Rybnikovui paskambinti dėl gauto pranešimo apie skolą.

„Šių metų balandį Irenos Narkevič vardu buvo gautas reikalavimas sumokėti neva skolą, kurią išieškotojui perleido bankrutavusi A. Rybnikovo įmonė. Kadangi iš principo nieko nežinojome apie jokią skolą, be abejo, pabandžiau jam skambinti ir išsiaiškinti,k ur čia reikalas. Tačiau nebuvo atsakymo, parašiau žinutę, kad perskambintų. Tai tiek“, – kalbėjo J. Narkevičius.

„A. Rybnikovą pažįstu ir šios pažinties niekada nesu neigęs“, – pridūrė jis.

J. Narkevičius teigė, kad negalėjo net ir norėdamas paveikti STT tyrimo, nes iki šiol nežinojo, ar jis tikrai yra vykdomas. Jis taip pat melu pavadinimo teiginius, esą padėdavo bendrovei laimėti konkursus.

„Gerbiamo piliečio teiginiai tiek dėl namo renovavimo, tiek dėl to, kad esą kažkokiu būdu padėdavau bendrovei „Sodžiaus būstas“ laimėti kažkokius konkursus, yra melas. Kaip žinote, dėl šmeižto dar praėjusią savaitę kreipiausi į prokuratūrą. Tikiuosi, teisėsauga išaiškins visas aplinkybes.

Nebuvau nei perkančiosios organizacijos vadovas, nei pirkimo komisijų narys, neturėjau administracijos direktoriaus įgalinimų, neskyriau įstaigoms lėšų, tai buvo arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, arba savivaldybės tarybų sprendimu skiriamos lėšos“, – kalbėjo ministras.

Gali pagrįsti 166 tūkst. litų už namo rekonstrukciją

J. Narkevičius teigia turįs dokumentus, kuriais gali pagrįsti 166 tūkst. litų (apie 48 tūkst. eurų), išleistų tėvų namo rekonstrukcijai.

„(...) 27 tūkst. litų namo stogo renovacija ir sienų šiltinimas, remonto darbai 69 tūkst. su orderiais, langai – 32 tūkst., elektros montavimo darbai beveik 9 tūkst. litų“, – ketvirtadienį Seime sklaidydamas dokumentus žurnalistams sakė politikas.

Jis sakė suskaičiavęs, kad bendra turimų orderių suma – per 166 tūkst. litų.

Anot J. Narkevičiaus, už šiuos darbus mokėta grynaisiais.

Be to, ne visi dokumentai susiję su „Sodžiaus būstu“, kurios savininkas Aleksandras Ribnikovas jį kaltina nesumokėjus už namo rekonstrukciją.

„Sodžiaus būsto“ yra dvi sąskaitos apie 90–100 tūkst. litų“, – sakė jis.

„Nejaugi aš neturėdamas sąskaitų, sakyčiau, kad yra, kad nesuvokčiau, kad jas reikės vis tiek parodyti“, – stebėjosi susisiekimo ministras.

Jis tvirtino, kad didžiąją dalį sąskaitų apmokėjo jo tėvai, kuriems tuomet ir priklausė namas. Be to, pinigai laikyti ne banke.

„Pinigai buvo laikomi..., nepasitikima bankais, dauguma pinigų – iš tėvų santaupų. Mokėjo mama, tėvas, aš buvau liudininkas. Man sakydavo: paimk medžiagoms, tą reikia, tą reikia“, – aiškino J. Narkevičius.

Nejaugi aš neturėdamas sąskaitų, sakyčiau, kad yra, kad nesuvokčiau, kad jas reikės vis tiek parodyti.

Atsakydamas Seime į raštu pateiktus klausimus J. Narkevičius teigė, kad jo tėvų namo rekonstrukcija Trakuose galėjo kainuoti apie 150 tūkst. litų (apie 44 tūkst. eurų), o ne 400 tūkst. litų, kaip skelbiama viešai.

„Mano tėvų namo rekonstrukcija tais laikais galėjo kainuoti apie 150 tūkst. litų, tai yra namo apšiltinimas, langų, stogo keitimas, mansardos įrengimas. Be to, darbus vykdė įvairios bendrovės, o ne tik viena minėta bendrovė, kai kuriuos darbus darėme ir patys, šeimos narių rankomis“, – teigė J. Narkevičius.

Jis tvirtino esąs priverstas rinkti dokumentus ir aiškintis situaciją dėl prieš 10–12 metų vykusių remonto darbų, be to, trukusių ne vienus metus – 2008–2010 metais. Tuomet namas oficialiai priklausė politiko tėvams, bet jis jame taip pat gyveno su šeima. Dabar šis namas – J. Narkevičiaus nuosavybė.

Ministras pasakojo, kad šių metų balandį jo žmonos Irenos Narkevič vardu gautas reikalavimas „sumokėti neva skolą, kurią išieškotojui perleido bankrutavusi Ribnikovo įmonė“.

Politikas atkreipė dėmesį, kad jo žmonos ir jo motinos vardai sutampa.

„Kadangi iš principo nežinojome apie jokią skolą, neva buvusią skolą, be abejo, pabandžiau skambinti jam ir pasiaiškinti, kame čia reikalas. Tačiau nebuvo atsakymo, parašiau žinutę, kad perskambintų“, – Seime aiškino J. Narkevičius, atsakydamas į klausimą apie esą darytą spaudimą buvusiam savo bičiuliui verslininkui Aleksandrui Ribnikovui.

Šis viešai apkaltino ministrą sukūrus korupcinę schemą, kad mainais už laimėtus viešuosius pirkimus A. Ribnikovo įmonė „Sodžiaus būstas“ turėjo rekonstruoti J. Narkevičiaus namą.

Verslininkas teigė, kad dukros krikštatėvis J. Narkevičius jam pasiūlė tokią schemą, žadėdamas pinigus vėliau grąžinti, tačiau sumokėti tik 8 tūkst. litų ir liko skolingas apie 400 tūkst. litų (116 tūkst. eurų) už namo renovavimą.

J. Narkevičius ketvirtadienį stebėjosi, kad „Sodžiaus būsto“ bankroto administratorius, aptikęs tokio dydžio skolą, nesikreipė į teismą dėl lėšų išieškojimo, bet skolą perleido.

„Maža to, ir asmuo, nusipirkęs skolą, kaip viešai skelbiama – advokatas, (...) nereikalavo neva esančios skolos daugiau nei penkerius metus“, – tvirtino politikas.

Susisiekimo ministro teigimu, reikalavimą sumokėti skolą gavo iš Valdo Bivainio. Anot jo, šis asmuo 2007 metais su konservatoriais dalyvavo savivaldos rinkimuose.

Minėtos skolos reikalavimą V. Bivainis grindė 2015 metų vasario 5 dienos skolos perleidimo sutartimi.

J. Narkevičius taip pat atkreipė dėmesį į nesutapimus dokumentuose.

„Toje sutartyje nurodoma, kad neva už „Sodžiaus būstas“ atliktus darbus nesumokėta per 80 tūkst. litų 2010 metų spalio 29 dienos PVM sąskaitos-faktūra serija SBS numeris 61. O štai mano rankose „Sodžiaus būsto“ 2009 metų rugpjūčio 31 dieną I. Narkevič už remonto darbus išrašyta sąskaita-faktūra yra tos pačios serijos ir to paties numerio, tačiau su keliasdešimt tūkstančių besiskiriančia suma“, – teigė susisiekimo ministras.

„Štai ir „Sodžiaus būsto“ 2009 metų rugpjūčio 31 dieną kasos pajamų orderio kvitas, jame patvirtinama, kad sąskaitoje nurodyta suma sumokėta“, – tvirtino ministras.

Anot jo, kvitą pasirašė vyr. finansininkė, greta yra ir Aleksandro Ribnikovo antspaudas.

„Tas pilietis galės pats teisėsaugai padėti išspręsti rebusą, kada ir kokiai sumai buvo išrašyta minėta sąskaita-faktūra, kokios sąskaitos buvo dar išrašytos ir išmokėtos ir kur atsidūrė už atliktus darbus sumokėti pinigai“, – ketvirtadienį teigė J. Narkevičius.

Jis pakartojo manąs, kad prieš jį vykdoma šmeižto kampanija ir dėl to neketinąs atsistatydinti iš susisiekimo ministro pareigų.

LRT praėjusią savaitę pranešė, kad 2007–2008 metais aukštas pareigas Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje ėjęs J. Narkevičius ir Trakų rajono savivaldybėje dirbusi jo sutuoktinė Irena Narkevič galėjo daryti įtaką statybų bendrovei „Sodžiaus būstas“ laimint Vilniaus ir Trakų darželių bei mokyklų remonto konkursus, o 10 proc. laimėtų sumų turėjo būti skiriama politiko namo Trakuose rekonstrukcijai.

LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, „Sodžiaus būstas“ 2008–2012 metais laimėjo mažiausiai dešimt projektų Vilniaus mieste ir mažiausiai penkis – Trakų rajone. Bendra atliktų darbų vertė – daugiau kaip milijonas eurų (4 mln. 435 tūkst. litų).

Buvęs dabar jau bankrutavusios bendrovės „Sodžiaus būstas“ savininkas A. Ribnikovas žurnalistams liudijo, kad jis rekonstravo ministro namą mainais už laimėtus darželių ir mokyklų renovacijos viešuosius konkursus.

J. Narkevičių į susisiekimo ministrus delegavo Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.