Ji taip pat teigia, kad valstybė turėtų plačiau kompensuoti pagalbinio apvaisinimo procedūrą.

„Aš pritariau pateikimo stadijoje (Reprodukcinės sveikatos įstatymui – BNS) ir labai gerai, kad tos diskusijos vyksta, jos jau yra pribrendusios“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.

„Tikrai tų sprendimų dėl to paties lytinio švietimo, dėl kontracepcijos priemonių prieinamumo, tų sprendimų labai labai reikėjo. (...) Matome, kad žmogus, kuris uždirba mažas pajamas ir nutaria daryti abortą, (...) naudojasi ne pačiomis geriausiomis medicinos paslaugomis“, – kalbėjo ji.

Grupė Seimo narių iš valdančiųjų ir opozicinių frakcijų siūlo nėštumo nutraukimą įteisinti įstatymu. Dabar aborto tvarka apibrėžiama sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Pagal Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą, kuriam gegužės pradžioje parlamentas po pateikimo pritarė, į jį būtų perkelta dabar ministro nustatyta nėštumo nutraukimo tvarka. Nesant medicininių indikacijų nėštumas gali būti nutrauktas iki 12 nėštumo savaitės, o esant indikacijoms – iki 22 savaitės.

Abortas taip pat gali būti atliekamas iki 22 nėštumo savaitės po išžaginimo arba nėštumui atsiradus dėl kraujomaišos.

BNS rašė, jog įstatymo projekte siūloma, kad nėštumo nutraukimo paslauga moteriai teikiama nemokamai, išlaidas kompensuojant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Kritikai teigia, kad finansiškai prisidėdama prie nėštumo nutraukimo valstybė finansuotų gyvybės nutraukimą, tai prieštarautų jos siekiams vystyti šeimos politiką.

Įstatymo projekte taip pat įtvirtinami reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo principai, užtikrinantys jų prieinamumą, pasiekiamumą, kokybę, konfidencialumą bei asmens teisę į informuotą ir laisvą apsisprendimą.

Įtvirtinamas ir pagalbos teikimas lytinį smurtą patyrusiems asmenims, įrašant nemokamą medicininę, psichologinę ir socialinę pagalbą, veikiančius specializuotus pagalbos centrus visoje šalyje, skubią kontracepciją bei infekcijų profilaktiką.

I. Ruginienė taip pat sakė, jog valstybė turėtų plačiau kompensuoti pagalbinio apvaisinimo procedūras.

„Mes turime kalbėti ir apie dirbtinį vaisinimą kartu ir apie jo didesnį kompensavimą“, – teigė ministrė.

„Jeigu mes kalbame apie pasirinkimą, apie reprodukcinę sveikatą, (...) tai yra vienas vienas dalykas, bet lygiai taip pat mes turime ir kalbėti apie šeimas, kurioms mediciniškai sunku susilaukti vaikų ir šitas procesas kainuoja be galo daug. Ir mes kaip valstybė turime prisidėti ir pagelbėti tokioms šeimoms“, – pridūrė ji.

BNS rašė, jog Seimas iki kitų metų balandžio turi priimti pagalbinio apvaisinimo reguliavimo pakeitimus, kad pats procedūros reglamentavimas liktų galioti.

Tai padaryti reikia po balandį priimto Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad dabartinė pagalbinio apvaisinimo tvarka, leidžianti procedūra naudotis tik susituokusioms poroms, prieštarauja Konstitucijai.