Vytauto Didžiojo universitete su studentais susitikęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis diskutavo tema „Lietuvos užsienio politikos paradoksai". Universitete buvo aptarta, kuo tikroji padėtis Lietuvos užsienio politikoje skiriasi nuo viešumoje klajojančių prietarų.

Susitikimas buvo surengtas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Ministrų Tarybos išvakarėse. Ministrų Taryba bus didžiausias iki šiol vykęs tarptautinis renginys Lietuvoje, kuriame laukiama keliasdešimties užsienio reikalų ministrų. Šis renginys, vainikuosiantis itin aktyvius užsienio politikos metus, suteikia puikią progą su būsimais diplomatais – studentais – aptarti paradoksus, kurie vienaip ar kitaip turi įtakos Lietuvos gerovei.

„Paradoksas“ – terminas, įvardijantis dabartinę Lietuvos užsienio politikos padėtį. Šiuo žodžiu galima apibūdinti dabartinę politikos logiką, eigą ir tai, kaip ją atspindi žiniasklaida viešojoje erdvėje. Pats įdomiausias prietaras, kalbant šia tema – Lietuvos užsienio politika nėra aiški arba ji tiesiog neatsiperka. Aš esu įsitikinęs, kad pastarųjų metų šalies užsienio politikos darbotvarkė yra kryptinga, o pasiekimai – konkretūs“, – susitikime su studentais tvirtino užsienio reikalų ministras.

Pasak A.Ažubalio, pastaraisiais metais pavyko ankstesnę saugumo retoriką paversti konkrečiais rezultatais – pernai pavykus apginti šalies nuostatas naujoje Šiaurės Atlanto sutarties sąjungos (NATO) strateginėje koncepcijoje, šiemet šaliai užtikrinti praktiški ir detalūs šalies gynybos planai.

Ateinančių metų pagrindinis užsienio politikos tikslas – NATO suvažiavime Čikagoje iškovoti ilgametį įsipareigojimą užtikrinti tinkamą Lietuvos ir Baltijos šalių oro erdvės apsaugą ir priešraketinės gynybos apimtį.

Lietuvos užsienio politika šiuo metu telkiama ties trimis probleminėmis sritimis – energetinę nepriklausomybę, ekonominį sektorių ir emigracijos grėsmę.

Didžiausi nuveikti darbai šiose srityse – iškovota tarptautinė parama Visagino atominės elektrinės statybai, pažanga tiesiant elektros tinklus iš Švedijos ir Lenkijos, Energetinio saugumo centro įkūrimas, griežtesni branduolinės energetikos standartai, skirti atominėms elektrinėms šalies kaimynystėje.

Ekonominiame sektoriuje paminėta išplėsta projekto „Vikingas“ geografija, užtikrintas „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ kelių finansavimas. „Rail Baltica“ projektą numatoma pakeisti projektu „Rail Baltica II“ – vietoje paprastų traukinių čia turėtų važiuoti greitieji traukiniai, pasiekiantys iki 170 kilometrų per valandą greitį. Šiam projektui planuojama gauti iki 85 proc. Europos Sąjungos lėšų.

Emigracija, pasak ministro, išlieka pirminiu užsienio politikos tikslu.

„Iššūkius pasitinkame patvirtinę „Globalios Lietuvos programą“. Jos tikslas – įtraukti užsienio lietuvius į šalies gyvenimą ir išsaugoti emigrantų emocinį ryšį su tėvyne – neleisti pamiršti lietuviškų tinklalapių, knygų, televizijos ir radijo laidų. Įsteigėme visa parą veikiančią konsulinės pagalbos liniją, kuria galima skambinti iš bet kurio planetos kampelio“, – sakė A.Ažubalis.

Nors ministras ir džiaugėsi Lietuvos užsienio politikos laimėjimais, universiteto studentus labiau domino probleminės sritys.

Vienas iš klausimų net ministrui pasirodė kietas riešutas – ar Lietuvai reikalinga ambasada Šveicarijoje? Į šį klausimą ministras atsakė, kad artimiausiu metu kalbės su Šveicarijos federacijos vadove ir iškels šią problemą.

Lietuva, turinti ambasadą Šveicarijoje, ten neturi oficialaus ambasadoriaus. Šiuo metu ten dirba reikalų patikėtinė, kuri nemoka nei vienos iš keturių oficialių Šveicarijos kalbų ir neatlieka jokių diplomatinių funkcijų.

Ministrui buvo pateiktas ir klausimas apie bendravimą tarp šalies Prezidentės ir Užsienio reikalų ministerijos. Pasak ministro, visi klausimai sprendžiami su Prezidente akis į akį, rezultatai pasiekiami diskusijos ir dialogo principu.

Politikos mokslų ir diplomatijos instituto studentus itin domino ir neseniai nuskambėjęs neigiamas Lietuvos pasirinkimas, balsuojant už Palestinos partnerystę Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje (UNESCO).

Pasak ministro, bėda yra pačioje Palestinoje – šią šalį valdo dvi grupuotės, „Hamas“ ir „Fatah“, kurios nėra sukūrę stabilios valdžios, taip pat savo tikslams pasiekti naudoja smurtą.

„Palestinos negalima lyginti su Lietuva, kuri, paskelbusi Nepriklausomybę, išsirinko oficialią šalies valdžią ir smurtu neatsakė į sausio tryliktosios įvykius. Kelias i valstybinę nepriklausomybę negali būti pasiektas per manipuliavimą tarptautinėmis organizacijomis, kaip UNESCO, o turi būti pasiektas derybų keliu", – atsisveikindamas priminė ministras Audronius Ažubalis.