Jos teigimu, karo Ukrainoje akivaizdoje, kuomet į Moldovą pasitraukė šimtai tūkstančių pabėgėlių, šalis išmoko greit reaguoti ir pasiremti tokiais draugais kaip Lietuva.
„Atėjo žiema, temperatūra žemėja, atakos prieš energetinę infrastruktūrą intensyvėja, tai gali sugeneruoti naują migracijos bangą, priversti žmones palikti namus. Turime būti pasiruošę, situacija išlieka įtempta. Ką mes išmokome nuo vasario 24-osios – greitai reaguoti ir pasiremti draugais, tokiais kaip Lietuva“, – ketvirtadienį BNS sakė ministrė A. Revenco po susitikimo su Lietuvos kolege Agne Bilotaite.
Anot A. Revenco, Lietuva ir Moldova yra vienos tų šalių, kurias paveikė Rusijos agresija. A. Revenco teigimu, šalies pasitelkiamos hibridinės priemonės kovoje, tarp jų ir „migracija yra naudojama kaip ginklas“.
Pasak ministrės, Moldova išmoko greit reaguoti į situacijas – nugabenti į šalį atvykusius ukrainiečius į saugias vietas, prašyti kitų šalių pagalbos.
Pasak A. Bilotaitės, Moldova yra pirmoji pabėgėlių fronto šalis, kuri dėl Rusijos nuo vasario pabaigos vykdomo karo Ukrainoje patyrė didžiulį migrantų krūvį. Į šalį buvo pasitraukę beveik 650 tūkstančių ukrainiečių, apie 80 tūkstančių yra likę šiuo metu. Lietuva savo ruožtu priėmė 72 tūkst. žmonių iš Ukrainos.
„Lietuva buvo pirmoji šalis, kuri pasiūlė pagalbą Moldovai priimti iki dviejų tūkstančių ukrainiečių. Apie 250 ukrainiečių iš Moldovos atvyko“, – BNS sakė ministrė.
A. Ravenco teigimu, į kurią šalį vykti, sprendžia patys ukrainiečiai.
„Tai Ukrainos žmonių pasirinkimas kur būti – vieni nusprendžia likti Moldovoje, arčiau šeimų, periodiškai vyksta aplankyti savo šeimų, kiti renkasi Europos Sąjungos šalis, tarp jų Lietuvą“, – teigė ministrė.
Anot A. Bilotaitės, atšalimas gali paskatinti ukrainiečius trauktis iš šalies, o Lietuva yra pasiruošusi papildomai priimti 20-30 tūkstančių ukrainiečių.
„Žinome, kad Lietuva bus atvira tiek namais, tiek širdimis apgyvendinti ukrainiečius“, – pridūrė A. Ravenco.
Anot A. Bilotaitės, susitikimo su ministre metu aptarta situacija regione, saugumo klausimai, pasidalinta patirtimis įveikiant karo sukeltus iššūkius.
„Kitas svarbus aspektas, labai palaikome Moldovos norą tapti ES šalimi nare, iš savo pusės toliau teiksime ekspertinę pagalbą, Vidaus reikalų ministerija – kas susiję su sienos apsauga, policija, kitų institucijų veikla. Tą bendradarbiavimą ketiname stiprinti, kad būtume mentoriais“, – teigė A. Bilotaitė.
A. Revenco su Moldovos delegacija dviejų dienų vizito Lietuvoje metu ketina susipažinti su valstybės sienos apsaugos ir policijos sistemomis, lankysis Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, taip pat Policijos departamente.
Ministrė A. Bilotaitė Moldovoje lankėsi rugpjūčio mėnesį, kur pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu ir memorandumą dėl bendradarbiavimo vidaus reikalų sistemos srityje.
Rudenį Moldova susidūrė su keletu Rusijos sukeltų hibridinių atakų: keletą kartų visoje šalyje nutrūko elektros energijos tiekimas dėl Rusijos raketų smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai, taip pat fiksuoti mobiliojo ryšio sutrikimai. Taip pat fiksuoti melagingi pranešimai apie bombas teismuose, mokyklose ir institucijose, organizuoti prorusiški protestai sostinėje, vykdomos kibernetinės atakos prieš valdžios institucijas ir atstovus.
