Klaipėdos rinkėjų iššūkiai

Į Klaipėdos miesto tarybą pretenduoja penki anksčiau teisti kandidatai, kurie savo teistumą privalėjo deklaruoti viešai.

Šie faktai skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) puslapyje.

Iš 15 politinių jėgų, siekiančių valdžios Klaipėdoje, trys partijos ir vienas visuomeninis rinkimų komitetas rinkimuose iškėlė praeityje teistus asmenis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašo lyderis, pirmuoju numeriu įrašytas Aidas Kaveckis VRK kandidato anketoje nurodo, jog 1997 m. buvo teistas "Klaipėdos miesto apylinkės teisme pagal LR Baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) 214 str. 2 dalį (savavaldžiavimas). Remiantis galiojančiais LR teisės aktais, šiuo metu esu neteistas".

Pagal teistų kandidatų skaičių Klaipėdoje išsiskiria Lietuvos socialdemokratų darbo partija, kurios sąrašo viršuje esantis Irenijus Zaleckis buvo teistas 2012 m.

"Klaipėdos apygardos teismas, LR BK 284 str. 1 dalis viešosios tvarkos pažeidimas (bauda)", – rašoma VRK kandidato anketoje.

Jo partijos kolega, 14-asis sąraše Gintaras Martinka 2015 m. Klaipėdos apygardos teisme buvo teistas pagal 228 str. 1 dalį. Straipsnis skamba taip: "Piktnaudžiavimas. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų."

Visuomeninio rinkimų komiteto "Titov ir teisingumas" kandidatas, devintuoju numeriu sąraše esantis Jonas Kizelis, VRK puslapyje nurodo, jog buvo 2011 m. buvo teistas Klaipėdos apygardos teisme.

Skirsnyje, kuriame turi būti patikslinta, už ką teistas, įrašyta labai lakoniškai, nenurodant Baudžiamojo kodekso straipsnio: "Kontrabanda. Piktnaudžiavimas. Bendrininkavimas".

Darbo partija kandidatas Remigijus Balčiūnas (9 numeris sąraše) 2012 m., Klaipėdos m. apylinkės teisme buvo teistas pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. (vagystė).

Dar keturi Klaipėdos tarybos nario mandato ketinę siekti kandidatai buvo išbraukti iš sąrašų, nes nedeklaravo ar neteisingai deklaravo savo teistumą.

Tarp jų buvo išbrauktas ir asmuo teistas už seksualinį prievartavimą.

Klaipėdoje dėl 30 tarybos nario mandatų rungiasi 385 kandidatai ir 12 kandidatų siekia uostamiesčio mero posto.

Į merus – teistas kandidatas

Klaipėdos rajonas pagal teistų kandidatų skaičių neatsilieka nuo Klaipėdos, čia taip pat rinkimuose dalyvauja penki teisti politikai.

Dar bent vienas yra nuteistas baudžiamojoje byloje už stambų turto iššvaistymą, tačiau nuosprendį apskundė, taigi turi teisę kol kas savo teistumo į kandidato anketą neįrašyti.

Neoficialiais duomenimis, Klaipėdos rajono tarybos nario mandato siekia ir kitas asmuo, sovietmečiu buvęs garsus mašinų vagis. Tačiau ir prie jo pavardės teistumas nenurodomas.

Beje, dar du rajono politikai buvo išbraukti iš kandidatų sąrašų, nes nedeklaravo teistumo.

Klaipėdos rajonas ypatingas tuo, kad čia mero posto sieks vienintelis Vakarų Lietuvos regione teistas kandidatas.

Tai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas, Seimo narys, buvęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, kuris 2005-aisiais Kauno apygardos teisme, kaip pats nurodo VRK kandidato anketoje, buvo nuteistas "už žemdirbių protesto akcijos organizavimą".

Kaltė: buvęs ministras B.Markauskas buvo nuteistas "už žemdirbių protesto akcijos organizavimą". Redo Vilimo/Fotobankas nuotr.

Visuomeninis rinkimų komitetas "Kuriam kartu" rinkimuose iškėlė net du teistus politikus.

Ta – sąrašo lyderis Sigitas Karbauskas, kuris 1996 m. Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo nuteistas pagal "LR Baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) 141 str. 2 d. (Darbo saugos taisyklių pažeidimas) 2,7 tūkst. litų dydžio bauda".

Jo vadovaujamo rinkimų komiteto kolega Antanas Rumša (8 numeris sąraše) nurodo, jog buvo teistas 1995 m. Klaipėdos apylinkės teismo. Skirsnyje, už ką teistas, nurodoma: "Neteisėtas ginklo ir šaudmenų disponavimas ir realizavimas".

Socialdemokratų partijos atstovė Andžela Šakinienė (9 numeris sąraše) buvo net du kartus teista Vilniaus miesto apylinkės teisme – 2008 m. "apklausiant kaip liudytoją parodymų davime", LR BK 235 str.1 d. ir už tą patį 2017 metais.

O visuomeninio rinkimų komiteto "Bendrai geriau" kandidatas Robertas Vaitkus (16 numeris sąraše) 2010 m. Klaipėdos raj. apylinkės teisme teistas dėl, kaip pats nurodo VRK kandidato anketoje, dėl "neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis".

Klaipėdos rajone dėl 26 mandatų kaunasi 383 kandidatai ir dar 9 politikai siekia mero posto.

Kretingiškiams praeitis nerūpi?

Kretingos rajone teistų kandidatų yra vos du – tai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Algimantas Šoblinskas (5 numeris sąraše), teistas 2014 m. Klaipėdos apygardos teismo pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas).

Pirma dalis skamba taip: "Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų".

Kitas teistas Kretingos rajono kandidatas, visuomeninio rinkimų komiteto "Kretingiškiai – už bočius, tėvus ir vaikus" lyderis Marius Šileika (1 numeris sąraše) 1996 m. teistas Kretingos apylinkės teisme "dėl trumpalaikio sveikatos sutrikimo".

Kretingos rajone 24 mandatų siekia 198 kandidatai, dar 7 kandidatai pretenduoja į merus.

Į tarybą – tris kartus teistas

Neringos savivaldybėje dėl 14 mandatų rungiasi 76 kandidatai ir 4 net kandidatai siekia mero posto. Šioje kurorto savivaldybėje tarybos nariais siekia tapti du teisti asmenys.

Vienas jų, socialdemokratas Dalius Sereika (numeris 23 sąraše), VRK kandidato anketoje nurodo, kad jis buvo teistas net tris kartus: 1991 m. Klaipėdos miesto teisme pagal LR BK 146 str. 3 dalį (vagystė, įsibraunant į butą), 1993 m. Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagal LR BK 148 str. 1 dalį (plėšimas) ir 2013 m. Klaipėdos miesto apylinkės teisme pagal LR BK 222 str. 1 d. (apgaulingas apskaitos tvarkymas).

Kitas kandidatas, visuomeninis rinkimų komiteto "Vieninga Neringa" atstovas Viktoras Valceris (2 numeris sąraše), 2004 m. Klaipėdos apygardos teisme teistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas) ir BK 183 straipsnio 1 dalį (turto pasisavinimas).

Palanga – ne išimtis

Palangos savivaldybėje dėl 20 mandatų grumiasi 166 kandidatai, dar 4 kandidatai pretenduoja tapti meru.

Čia rinkimuose dalyvauja 4 anksčiau teisti kandidatai.

Partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderis Justinas Masalskas (1 numeris sąraše) VRK nurodė, kad 2010 m. buvo teistas Klaipėdos apygardos teisme. Tačiau čia pat pabrėžė, kad buvo išteisintas dėl Baudžiamojo kodekso 227 (papirkimas), kuris jam buvo inkriminuojamas.

Socialdemokratų kandidatas Tautvydas Lubys (5 numeris sąraše) VRK kandidato anketoje nurodo, kad 2011 m. Palangos miesto apylinkės teisme teistas pagal BK 178 str. 2d. (vagystė), LR BK 22 str. 1 dalis (pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką), taip pat LR BK 187 str. 1 dalis ir LR BK 187 str. 3 dalis (turto sunaikinimas ar sugadinimas).

"Valstiečių" kandidatas Vidmantas Mitkus (5 numeris sąraše) 2005 m. Kretingos raj. apylinkės teisme teistas pagal LR BK 219 str. 2 dalį (mokesčių nesumokėjimas) ir LR BK 223 str. 1 dalį (aplaidus apskaitos tvarkymas).

Socialdemokratų darbo partijos atstovas savivaldybių rinkimuose Eimutis Židanavičius (3 numeris sąraše) VRK nurodė, kad 1995 m. Klaipėdos apygardos teisme buvo teistas pagal LR BK 150 str. 2 dalį (turto prievartavimas).

Praeitis: 1995 m. E.Židanavičius yra baustas už sunkų nusikaltimą. Palangos savivaldybės nuotr.

Iš išvardintų kandidatų E.Židanavičius yra vienintelis baustas už šį itin sunkų nusikaltimą. Vėliau jo pavardė skambėjo ir kitose skandalingose istorijose. Prieš kelis metus vyras išvengė baudžiamosios atsakomybės, kai teismas narstė įvairias galimas nusikalstamas veikas jo vadovautoje bendrovėje "Palangos klevas", valdančioje Šventosios turgavietę.

Prieš kelerius metus E.Židanavičius buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, Onai Mackevičienei sutikus laiduoti už jį ir sumokėjus baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

O teismai vis dar aiškinasi, kodėl jo vadovavimo laikotarpiu atlikta turgavietės rekonstrukcija atsiėjo kone dvigubai brangiau nei paskaičiavo ekspertai.

Pastaraisiais metais E.Židanavičius sunkiais nusikaltimais negarsėjo, tačiau ūmus būdas pasireiškė ne kartą.

Praėjusį pavasarį E.Židanavičiui teko varstyti Palangos miesto savivaldybės Etikos komisijos duris. Savivaldybės tarybos nario elgesys svarstytas po to, kai jis Viešosios tvarkos skyriuje puolė aiškintis, kodėl skyriaus darbuotojams užkliuvo bendrovės "Rolijona" nelegali išorinė reklama.

E.Židanavičius yra šios bendrovės darbuotojas. Spaudoje buvo rašoma, kad savivaldybės darbuotojai teigė patyrę spaudimą ir persekiojimą.

Etikos komisija nusprendė, kad savo politinėmis pareigomis naudojęsis palangiškis pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatas.

Dar vieno nepalankaus Etikos komisijos sprendimo E.Židanavičius sulaukė po kelių mėnesių. Politikas kartu su Palangos verslininku Dariumi Miklovu dalyvavo konflikte prie Klaipėdos apygardos teismo.

Abiem vyrams nepatiko D.Miklovui nepalankus teismo sprendimas – jie ėmė persekioti posėdyje dalyvavusią Palangos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoją Danutę Mikienę. Moteris ir liudytojai pasakojo, esą abu vyrai grasino susidorojimu, užtvėrė kelią tarnautojos vairuojamam automobiliui, net bandė ją ištraukti laukan.

Akmenukas į rinkėjų daržą

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signataras, publicistas ir apžvalgininkas Rimvydas Valatka, nuo pat valstybės nepriklausomybės atkūrimo stebintis rinkimus, konstatavo, kad praeityje už įvairius nusikaltimus teisti asmenys visada siekė politinių postų.

Nepaisant to, kad bausmė atlikta, žmogus gal turėtų suprasti, kad jis nėra tas, kuris gali valdyti miestą ar valstybę.

"Visi tie išvardyti atvejai yra bjaurūs ir, nepaisant to, kad bausmė atlikta, žmogus gal turėtų suprasti, kad jis nėra tas, kuris gali valdyti miestą ar valstybę. Bet šiuo atveju, tai yra tam tikras akmenukas ir į rinkėjų daržą. Vadinasi, rinkėjai nėra tokie jautrūs tam dalykui, nes jeigu nebūtų šanso būti išrinktam, matyt, tokie žmonės ir nedalyvautų rinkimuose", ˜– svarstė R.Valatka.

Tačiau, anot R.Valatkos, formaliai įstatymas leidžia dalyvauti rinkimuose visiems, kurie bausmę jau yra atlikę, ir jie tuo naudojasi.

"Vis dėlto rinkėjas turėtų būti kritiškas. Galiausiai, rinkėjas turi nuspręsti, kam atiduoti savo balsą", – pabrėžė R.Valatka.

Teisti veržiasi į valdžią

Iš viso savivaldos rinkimuose Lietuvoje dalyvauja per 13 tūkst. politikų.

Iš jų dėl savivaldybių tarybų narių mandatų varžysis 244 teisti kandidatai, tai sudaro beveik 2 proc. visų rinkimuose dalyvaujančių asmenų.

Iš 411 kandidatų į merus teisti yra 23 asmenys – 5,6 proc. visų kandidatų.

Daugiausia teistų kandidatų iškėlė Darbo partija – 39, Lietuvos socialdemokratų partija – 35, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 27. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai savo gretose turi 24 teistus kandidatus, partija "Tvarka ir teisingumas" – 19, Lietuvos socialdemokratų darbo partija – 17, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) – 11, Liberalų sąjūdis – 10.

Nė vieno tokio kandidato savo sąrašuose neturi keturios partijos: politinė partija Rusų aljansas, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga bei Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga.

Daugiausia – net 11 teistų kandidatų dėl savivaldybės tarybos nario mandato varžysis Širvintų rajone, Šilalės rajone – 10, Raseinių, Ukmergės ir Varėnos rajonuose – po 9, Kalvarijos, Radviliškio ir Šilutės savivaldybėse – po 8.

Nė vieno teisto kandidato rinkimams neregistruota Akmenės, Druskininkų, Kauno ir Tauragės rajonų savivaldybėse.

Šaltinis: Vyriausioji rinkimų komisija.