Galutinio sutarimo dėl naujos struktūros, įskaitant naujų vadaviečių geografinę lokaciją ir įgyvendinimo terminus, laukiama NATO gynybos ministrų susitikime birželį ir NATO vadovų susitikime liepos mėnesį.

Paskutinį kartą NATO vadovavimo struktūra buvo adaptuota 2011 m., tačiau naujos saugumo grėsmės ir iššūkiai paskatino Aljansą adaptuoti savo struktūrą, kad gebėtų tinkamai atsakyti taikos, krizės ir karo metu.

Briuselyje NATO gynybos ministrai aptarė ir visų Aljanso šalių naštos pasidalinimą. R. Karoblis pabrėžė, kad supranta sąžiningo įsipareigojimų ir finansinės naštos pasidalinimo svarbą siekiant bendrų NATO Aljanso tikslų. „Būdama viena iš arčiausiai Rytinės Aljanso sienos esančių valstybių, Lietuva ėmėsi ryžtingų sprendimų greitai padidinti savo gynybos finansavimą - nuo 2018 m. gynybos biudžetui skiria 2 proc. nuo bendrojo šalies biudžeto“, - pranešime spaudai cituojamas ministras.

Lietuva yra tarp sparčiausiai gynybos finansavimą didinančių šalių. 2017 m. Lietuva gynybai skyrė apie 1,8 proc. BVP, o 2018 m. gynybos biudžetas turėtų siekti 2 proc. BVP.

Be gynybos biudžeto didinimo, Lietuva taip pat prisideda prie dalyvavimo NATO, Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos operacijose ir misijose. Šiuo metu 9 tarptautinėse operacijose ir misijose Afganistane, Irake, Kosove, Ukrainoje, Malyje, Centrinės Afrikos Respublikoje, Viduržemio jūroje ir Indijos vandenyne tarnauja apie 120 Lietuvos karių.