Ukraina pastaraisiais metais išgyvena svarbius politinės, o kartu ir pilietinės visuomeninės kaitos procesus, vedančius gilesnės Europinės integracijos link. Tuo tarpu Lietuva šiame svarbiame kelyje vaidina vieną esminių vaidmenų, perduodama savo patirtį geriausių šalies specialistų lūpomis.
Nuo ko viskas prasidėjo?
VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) 2014 m. pradėjo vykdyti iki šiol tebesitęsiantį vystomojo bendradarbiavimo projektą „Lietuvos patirties perdavimas sėkmingam ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties įgyvendinimui“. Šio projekto tikslas – padėti Ukrainos institucijoms sukurti efektyvią ES reikalų koordinavimo sistemą bei įgyvendinti ES ir Ukrainos Asociacijos sutartį, būtinas ekonomines reformas. Pasitelkiant Lietuvos patirtį, perduodamos atitinkamų sričių ekspertų žinios.
Ilgalaikis šio projekto ekspertas ir buvęs prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės patarėjas Nerijus Udrėnas be visų techninių projekto detalių išskiria, jo manymu, esmingiausią – draugiškus Lietuvos ir Ukrainos santykius.
„Lietuvos žmonės ir institucijos nuosekliai remia Ukrainos žmonių siekį eiti Europos keliu. Todėl, kai Ukraina pasirašė Asociacijos sutartį su ES, Ukrainos valdžios atstovai kreipėsi į Lietuvą, prašydami ekspertinės pagalbos“, - sakė N. Udrėnas teigdamas, kad taip tikėtasi paspartinti ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties įgyvendinimą.
ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties skyriai dėl politinio dialogo, teisingumo, laisvės ir saugumo, ekonominio, finansinio ir sektorių bendradarbiavimo laikinai įsigaliojo 2014 m. lapkričio 1 d., o prekybos ir ekonominės dalies įsigaliojimas buvo laikinai sustabdytas iki 2015 m. gruodžio 31 d. „Asociacijos sutartis vainikavo ilgus metus vykusias derybas siekiant numatyti kelius, kaip priartinti Ukrainos teisinę ir reguliacinę aplinką prie ES reikalavimų tam, kad vystytųsi prekyba, investicijos ir abipusis bendradarbiavimas“, - primena ekspertas.
Jis taip pat pabrėžia, jog tam, kad Ukraina būtų pasirengusi kuo plačiau pasinaudoti ES rinkos galimybėmis, ypač svarbus yra Ukrainos įstatymų derinimo prie ES normų ir standartų atitinkamose srityse spartinimas.
Kurti ryšius su ES
N. Udrėnas teigia, kad šio projekto metu keliami įvairūs tikslai, tačiau svarbiausias – padėti kurti ryšius su ES. „Pagrindinis tikslas buvo padėti kuriant ES reikalų koordinavimo biurą prie Ukrainos vyriausybės, tam kad jis atitiktų ES šalių geriausią patirtį ir taip pat efektyviai veiktų tiek bendraujant su Ukrainos institucijomis, tiek su ES delegacija bei Europos Komisija”, - teigia N. Udrėnas.
Pasak jo, kitas svarbus tikslas – suteikti ekspertinę paramą ir perteikti Lietuvos patirtį įgyvendinant ES teisę įvairiuose sektoriuose, kur Lietuvos patirtis Ukrainos pusei būtų aktuali ir naudinga.
Tuo tarpu Darius Žėruolis, politologas ir projekto vykdytojo ESTEP vadovas, teigia, kad Lietuvos ekspertai yra labai lankstūs. „Mes atsižvelgiame į ukrainiečių poreikius, kad ne šiaip sau perduotume patirtį, bet darytume tai tikslingai, kada reikia ir greitai – kai tik yra užduodamas konkretus klausimas. Mes labiau orientuojamės į Ukrainos pozicijas ir jos išreiškiamus lūkesčius, patys savavališkai savo patirties nesiūlome”, - teigia D. Žėruolis, kuris taip pat yra vienas projekto ekspertų.
Specialistas teigia, kad Ukrainai siunčia tokius specialistus, kokių pati Ukraina prašo. „Jei reikia, kad specialistas nuvyktų į Ukrainą, mes jį siunčiame, nes Lietuvos ekspertai išties žino ką sako ir ką daro”, - tvirtai teigia D. Žėruolis.
Projekto eigoje jis pastebėjo, kad reikia sugebėti užsitarnauti Ukrainos žmonių pasitikėjimą: „Mes kviečiame ekspertus, užsitarnavusius ukrainiečių pasitikėjimą, kad Lietuvos atstovai galėtų spręsti jiems aktualias problemas. Tas pasitikėjimas, išties, nėra taip paprastai iškovojamas”.
Reikia matyti bendrą situaciją
D. Žėruolis įsitikinęs, kad tokiame projekte kiekvienas specialistas turi gerai suvokti bendrą Ukrainos situaciją. „Reikia turėti gerą padėties matymą, nes konsultantai panašūs į gydytojus. Jeigu gydytojas sako, kad nemato bendros būklės, tai patarimai kaip gydytis, greičiausiai, bus vidutiniški. Mūsų tikslas – pažinti Ukrainos vyriausybės mašineriją ir platesnį lauką iš arčiau, o tada tolesnius veiksmus derinti su kitais Lietuvos ekspertais, kurie dirba kituose projektuose, tokiuose kaip Europos Komisijos ar Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos misijos”, - sako jis ir priduria, kad dažnai bendradarbiavimo procesuose padeda ir Lietuvos ambasada Kijeve.
Ekspertas neabejoja, kad šis projektas išskirtinis dėl savo greitos reakcijos. „Esame lankstūs ir reaguojame į konkretų operatyvų poreikį. Į kai kuriuos klausimus reikia atsakytų kelių dienų ar valandų bėgyje, o kituose projektuose toks programavimas užtrunka savaites. Mes randame atsakymus tiek ekspertiniame, tiek politiniame lygmenyje”, - teigia D. Žėruolis.
Specialistas taip pat teigia, kad šis inovatyvus Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vystomojo bendradarbiavimo projektas, savo orientacijos į klientą požiūriu, primena 1996-2003 metų Lietuvai skirtus Šiaurės šalių paramos projektus.
N. Udrėnas priduria, kad sukurti sąlygas pokyčiams, suteikti žinių yra kur kas paprastesni uždaviniai, nei pasiekti konkrečias teisines permainas, kurios šiuo metu taip reikalingos Ukrainai.
„Sukurti administracines struktūras, rasti naujus žmones, organizuoti mokymus yra aiškus, matomas rezultatas. Daug sunkiau pasiekti teisines permainas, nes tam reikia paruošti įstatymus, juos priimti, taip pat paruošti įgyvendinimo teisinius aktus. Tai sunkus, kruopštus darbas, kuriame veikia daug politinių veikėjų ir interesų, todėl sunku pasiekti konkrečių rezultatų labai greitai”, - dėsto N. Udrėnas, pridurdamas, kad dar sunkiau yra įgyvendinti priimtus naujus teisės aktus ir kurti naująją realybę.
Suinteresuoti stagnacija
Tačiau sudėtingiausi yra net ne teisiniai momentai: ekspertas teigia, jog Lietuvos žmonės turi suprasti, kad Ukrainoje yra daug institucijų ir asmenų, kurie suinteresuoti, kad šalyje situacija nesikeistų.
„Jie tikisi, kad ir toliau galės gyventi, kaip gyveno. Dar daug kur vyrauja senoji nomenklatūrinė ir korupcinė kultūra. Dar liko nemažai valstybės institucijų, ypač viduriniame ir žemesniame sluoksnyje, kurioms reikia permainų, išmokyti naujus darbuotojus naujų vadybos taisyklių, įskiepyti jiems naują požiūrį. Bet būtina, kad ir Europa suprastų, jog reikia kitokių paramos instrumentų – tokių, kurie pasiteisino Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse prieš 15 metų“, - įsitikinęs N. Udrėnas.
Jis kaip pavyzdį pateikia Europos Sąjungos PHARE programas, kurios leido samdyti vietinius jaunus profesionalus ir taip kurti naują profesionalią, į rezultatus orientuotą, viešojo valdymo kultūrą.
Darbų sąrašas
Šių metų pradžioje Lietuvoje viešėjo didelė šalies ministrų kabineto ministrės vadovaujama Ukrainos delegacija, kurios daugumą sudarė ES reikalų viceministrai iš sektorinių ministerijų. Pasak ilgalaikio projekto eksperto, delegacijos atstovai buvo supažindinti su Lietuvos patirtimi įvairiausiose srityse, o ypatingai – viešojo valdymo srityje.
Jie taip pat susipažino su verslo kontroliuojančių institucijų, viešųjų pirkimų, valstybės mokesčių administravimo, valstybės valdomų įmonių reformomis. Taip pat susitiko su vyriausybės kanceliarijos vadovybe bei specialistais, kurie supažindino su vyriausybės kanceliarijos veikla ir strateginio planavimo procesais Lietuvoje.
„Po šio vizito vyko daugiau susitikimų konkrečiais klausimais energetikos srityje, kuriuose Lietuva pristatė savo energetikos reformas, energetinio efektyvumo ir namų modernizavimo pamokas“, - detalizavo jis.
Įvairiais formatais buvo pristatyta ir Lietuvos patirtis mažinant administracinę naštą, keičiant inspekcijų santykį su ūkio subjektais. Pasak N.Udrėno, valstybės valdomų įmonių reforma Ukrainoje šiuo metu taip pat yra modeliuojama Lietuvos pavyzdžiu.
Ekspertas tikina, kad, veikiausiai, visų sričių, kuriose Lietuva padeda Ukrainai perduodama savo patirtį, neįmanoma išvardinti, nes toks bendradarbiavimas kasdieną atneša naujienų.
Didelis potencialas
Pasak D. Žėruolio, Ukrainoje šiandien yra daug jaunų protingų ir gerą išsilavinimą turinčių žmonių, kurie po pirmojo ir ypač antrojo Maidano bangos, vadinamos „orumo revoliucijos” 2014 metais, parodė turintys teisingas vertybines orientacijas ir vakarietiškas pozicijas. Tačiau Ukrainai trūksta politinės sistemos orientacijos stabilizacijos, efektyvesnės visuomenės ir stabilumo.
„Ukrainoje viskas yra, tik trūksta institucinio solidumo, o tai iš dalies suprantama. Situacija panaši į Lietuvos 1991 – 1993 metų kelią: jie turi viską pradėti iš naujo. Tačiau pradeda tikrai ne tuščioje vietoje”- sako jis primindamas ir ES, ir kitus paramos Ukrainai teikėjus.
Kita Ukrainos problema, pasak eksperto, – prasta atlyginimų sistema. „Eiliniams valstybės tarnautojams, neimant kyšių ar neturint kitų pajamų šaltinių, sunku išgyventi. Šiuos dalykus reikia koreguoti”, - sako jis.
Nepaisant trūkumų, kurie įdėjus visapusiškų pastangų gali būti pašalinti, D. Žėruolis teigia, kad Ukrainos tobulėjimo potencialas išties didelis. „Mes matome didižiulį nesuvaidintą entuziazmą, norą pasiekti tikslų, norą imtis iniciatyvos, norą imtis atsakomybės, o tai labai džiugina ir verčia pamatyti mūsų buvimo ten prasmę. O šios patirties pasidalinimas duoda daug ir mums, ir jiems”, - neabejoja ekspertas.
Lietuvos vaidmuo – žymus
Pats D. Žėruolis, kaip ir N. Udrėnas, projekto sėkmę vertina teigiamai. „Lietuvos indėlis yra matomas ir vertinamas – nors Lietuva yra maža, tačiau Ukrainos žmonės labai gerbia Lietuvos pavyzdį ir siekia mokytis iš jos. Vienas Ukrainos viceministras - sporto ir jaunimo reikalų – net išmoko lietuviškai”, - tikina N. Udrėnas.
Pasako jo, Lietuvos ekspertų vaidmuo yra ženklus ir ypatingai išryškėja, kai vyksta pagalbos Ukrainos institucijoms kurti naujus veiklos standartus, įstatymus ir tvarkas procesas, o taip spartinama šalies integracija į Europą.
N. Udrėnas įsitikinęs, kad Lietuvos ekspertai liudija apie Lietuvos valstybės paramą Ukrainos žmonėms. „Jų buvimas ir patarimai stiprina Lietuvos supratimą apie situaciją Ukrainoje, taip pat didina Lietuvos matomumą Ukrainoje bei užtikrina mūsų patirties perdavimą svarbiose Ukrainos ūkio srityse“, - tiki jis.
Naujausi komentarai