Tai numatyta pirmadienį paskelbtoje Vyriausybės programoje. Antradienį ji bus pristatyta Seime.

Mažins ministerijų

„Stiprindami regioninę politiką išanalizuosime galimybes perkelti į Kauną dvi ministerijas: Aplinkos ir Žemės ūkio“, – rašoma dokumente.

Taip pat neatmetama galimybė mažinti ministerijų skaičiaus.

„Įgyvendinant kompleksinę valstybės valdymo reformą, siūlysime sujungti kai kurias ministerijas“, – teigiama programoje.

Anksčiau skelbta, kad Energetikos ministerija bus prijungta prie Ūkio ministerijos.

Dokumente pabrėžiama, kad bus mažinamas ir Vyriausybės įstaigų, valstybės įmonių, viešųjų ir verslą reguliuojančių įstaigų skaičius, restruktūrizuojama Vyriausybės kanceliarija. Be to, ketinama mažinti valstybės tarnautojų skaičių, didinant likusiųjų veiklos kokybę ir motyvaciją.

Planuojama inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad Seimo narys tuo pat metu negalėtų eiti ministro pareigų. Dabar tai daryti leidžia Konstitucija.

„Siekdami darnios viešųjų finansų politikos, stengsimės Seimo rinkimų datą suderinti su biudžeto rengimo ciklu. Siūlysime, kad Seimo rinkimai būtų organizuojami kalendorinių metų pradžioje, vėliausiai – iki kovo mėnesio pabaigos“, – rašoma programoje.

Pagal dabar galiojančią Konstituciją, Seimo rinkimai privalo vykti spalį.

„Įteisinsime elektroninį balsavimą, didelį dėmėsį skirdami balsavimo slaptumo ir saugumo principui užtikrinti“, – tvirtinama dokumente.

Valstybės tarnyboje norima įvesti mentoriaus etatą.

„Toks etatas yra skirtas pensinio amžiaus sulaukusiems senjorams – buvusiems valstybės tarnautojams, specialistams, ekspertams, dirbantiems ne visu etatu, savo patirtį perduoti jauniems kolegoms, prisidėti tęsiant pradėtus ilgalaikius darbus“, – teigiama Vyriausybės programoje.

Ypatingasis prokuroras, tarėjai, dviguba pilietybė

Septynioliktoji Vyriausybė pasiryžusi įteisinti teismų tarėjų institutą, įtvirtinti ypatingojo prokuroro pareigybę, sudaryti galimybę visiems piliečiams kreiptis į Konstitucinį Teismą, įteisinti dvigubą pilietybę.

„Skatinsime visuomenės įsitraukimą į teisingumo vykdymą, įteisindami visuomeninio teismų tarėjo institutą. Teismų tarėjų – nepriekaištingos reputacijos visuomenės atstovų – dalyvavimas bylų nagrinėjime prisidės prie teisminės sistemos atvirumo, skaidrumo stiprinimo“, – rašoma pirmadienį paskelbtoje Vyriausybės programoje.

Antradienį paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis ją pristatys Seimo nariams.

Teismų tarėjų instituto koncepcijai šių metų spalį jau yra pritaręs Seimas.

Programoje taip pat teigiama, kad bus įtvirtinta kiekvieno Lietuvos piliečio teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Dabar tokią galimybę turi tik parlamentas arba grupė parlamentarų, Vyriausybė, prezidentas, teismai.

Politinės ir teisėjų korupcijos byloms tirti norima įtvirtinti ypatingojo prokuroro statusą.

„Manome, kad tokias funkcijas gali vykdyti reformuotas Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija departamentas“, – rašoma programoje.

Taip pat akcentuojama, jog bausmių politika bus subalansuota, o Baudžiamasis kodeksas tobulinamas taip, kad laisvės atėmimo bausmė būtų taikoma tik už sunkius nusikaltimus visuomenei pavojingiems asmenims.

Planuojama įvesti bendrą teisės kvalifikacijos egzaminą asmenims, pretenduojantiems tapti teisėjais, prokurorais ir advokatais. Taip tikimasi panaikinti korporacinės sistemos uždarumą, teisės sistemą padaryti skaidresne, atviresne.

Ketinama įvesti privalomas teisės pagrindų dalyko pamokas pagrindinėse mokyklose ir gimnazijose bei teisės mokslų įvado studijas visų specialybių studentams universitetuose.

Kad geriau būtų ginamos žmogau teisės, numatyta steigti Žmogaus teisių gynimo agentūrą.

Taip pat žadama siekti įteisinti dvigubą pilietybę, kad būtų išlaikytas ryšys su išvykusiais tautiečiais. Tačiau programoje nenurodoma, kaip konkrečiai tai bus daroma.

už korupciją teisti asmenys 10 metų negalės eiti renkamų pareigų

Vilnius, gruodžio 5 d. (BNS). Už korupcinius nusikaltimus nuteistiems asmenims bent dešimt metų turėtų būti draudžiama eiti bet kokias viešai renkamas pareigas, teigiama septynioliktosios Vyriausybės programoje.

Korupcija turi tapti nepelninga

„Sieksime įtvirtinti teisinę normą, kad už korupcinius nusikaltimus nuteistiems asmenims bent dešimt metų būtų draudžiama eiti bet kokias viešai renkamas pareigas, o už korupcinius nusikaltimus nuteisti asmenys būtų įtraukiami į viešai skelbiamą tokių asmenų sąrašą iki teistumo išnykimo termino“, – rašoma pirmadienį paskelbtoje Vyriausybės programoje.

Joje pabrėžiama, kad korupcija negali būti toleruojama valstybės politinėje ir administracinėje sistemoje.

Programoje žadama didinti pinigines bausmes už korupcinio pobūdžio nusikaltimus.

„Korupcija turi tapti nepelninga. Sieksime, kad finansinės sankcijos būtų bent tris kartus didesnės už viešąjį gėrį, į kurį kėsintasi, ir taip priverstų tris kartus pagalvoti prieš imant kyšį“, – rašoma dokumente.

Taip pat ketinama sukurti efektyvu civilinio nepagrįstai įgyto turto konfiskavimo institutą.

Anot programos, ši teisinė norma ir jos įgyvendinimo mechanizmas būtų taikomi ir tais atvejais, kai nėra nustatoma, kad turtas įgytas iš nusikalstamos veikos, tačiau turto savininkas negalėtų pagrįsti neproporcingai didelės vertės turto įsigijimo.

„Dėsime visas pastangas užtikrinti, kad į viešumą iškilę korupcijos atvejai nebūtų slepiami nuo visuomenės. Sieksime, kad tokie atvejai būtų kuo sparčiau ir skaidriau tiriami, kartu sudarant didžiausias įmanomas galimybes žiniasklaidai susipažinti su proceso rezultatais“, – tvirtinama Vyriausybės programoje.

Planuojama užtikrinti apie korupcinius nusikaltimus pranešusių asmenų ir jų šeimos narių apsaugą, skatinti valstybės tarnautojus ir jiems prilygintus asmenis, atsisakiusius siūlomo kyšio ir apie jį siūliusį asmenį pranešusius tokius nusikaltimus tiriančiai įstaigai.

„Šiuo klausimu siūlome įtvirtinti nuostatą, jog valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui kiekvieną kartą sumokės dvigubai tiek, kiek valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui bus siūloma kyšio, jei valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo praneš, o kyšį siūlęs asmuo bus pripažintas kaltu“, – rašoma dokumente.

Žadama tobulinti ir teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo tyrėjų, kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos pareigūnų veiklos kontrolę, įgyvendinant „keturių akių“ principą.

„(...) kai šiuo metu teisėjas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo tyrėjas, kriminalinės žvalgybos pareigūnas turi teisę priimti tyrimo sprendimus vienas, įdiegsime principą, kad tokie sprendimai būtų motyvuotai suderinami su dar vienu kompetentingu subjektu“, – teigiama Vyriausybės programoje.

Atviro dialogo su Lenkija siekis

Naujosios Vyriausybės programoje žadama stiprinti santykius su kaimynine Lenkija bei bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis, deklaruojama parama Rytų partnerystės valstybėms Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai.

Programos užsienio politikos dalyje pabrėžiami saugumo klausimai, teigiama, kad saugumo stiprinimas Rytų ir Vidurio Europos regione negalimas be gerų santykių su Baltijos valstybėmis, Skandinavijos šalimis, Lenkija ir kitomis Vidurio Europos valstybėmis.

„Bendrų saugumo bei ekonominių interesų  ir abipusės pagarbos pagrindu sieksime atviro dvišalio dialogo ir bendradarbiavimo su Lenkija sprendžiant esamas problemas“, – rašoma dokumente.

Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis jau prisistatydamas Seime lapkritį Lenkiją įvardijo strategine partnere ir sakė dėsiąs visas pastangas, kad šiuo metu ne per geriausi santykiai su Varšuva būtų perkrauti.

„Aš manau, kad tie santykiai, kurie yra pastaraisiais metais susiklostę, nepasakyčiau, kad labai blogi, bet jie nekaimyniški, jie turi būti pakeisti. Aš dėsiu visas pastangas, kiek tai mano kompetencijoje, kad santykiai su šia valstybe įgautų kitą pagreitį ir būtų perkrauti“, – apie Lenkiją sakė S.Skvernelis.

Lietuvos ir Lenkijos santykius pastaraisiais metais temdo nesutarimai dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties.

Santykiams su JAV Vyriausybės programoje įrašytas atskiras skirsnis, jame teigiama, kad „būtina pasiekti nuolatinių JAV ir kitų NATO narių karinių pajėgų buvimą Lietuvoje ir kitose Vidurio Europos valstybėse“.

Savo ruožtu gynybos srityje Lietuva įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2018 metų pasiekti 2 proc. bendrojo vidaus produkto finansavimą gynybai, o kertiniu Lietuvos saugumo garantu laikant kolektyvinės gynybos principą bus siekiama nuolatinio sąjungininkų buvimo Lietuvoje įtvirtinimo.

„Deramą dėmesį skirsime tiek mūsų pačių gebėjimui gintis savo teritorijoje savarankiškai bei kartu su sąjungininkų pajėgomis, tiek gebėjimui greitai reaguoti į saugumo iššūkius, kylančius kitiems sąjungininkams“, – skelbiama Vyriausybės programoje. Kariuomenė būtų komplektuojama „daugiausia savanoriškumo principu“, ir susidėtų iš profesionalų, savanorių, šauktinių ir mobilizacinio rezervo.

Užsienio politikoje naujoji valdžia taip pat sako stiprinsianti bendradarbiavimą su didžiausiomis ir įtakingiausiomis Europos Sąjungos (ES) narėmis – Vokietija, Prancūzija, taip pat už išstojimą iš Bendrijos referendume pasisakiusia Didžiąja Britanija.

Naujoji Vyriausybė žada skatinti Ukrainos, Gruzijos, Moldovos euroatlantinės integracijos siekius, paramą jų šalyse vykdomoms reformoms.

„Principingai ir aktyviai ginsime Ukrainos ir Gruzijos teritorijos dalių okupacijos nepripažinimą“, – skelbiama dokumente.

Apie Rusiją sakoma, kad Lietuvos politikos pagrindinis tikslas jos atžvilgiu yra „skatinti šią svarbią Lietuvos kaimynę atsisakyti jėgos naudojimo, karinės agresijos ir kitų neteisėtų veiksmų tarptautinėje politikoje, grįžti prie pagarbos tarptautinės teisės normoms ir principams bei atitaisyti padarytą žalą tarptautinei saugumo architektūrai ir kaimyninių šalių suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“.

„Kiek tai yra suderinama su šiuo pagrindiniu politikos Rusijos atžvilgiu tikslu, bus tęsiami pragmatiniai ryšiai su Rusija ir jos atskirais regionais ekonomikos, prekybos, investicijų, prekių tranzito, turizmo, žmogiškųjų kontaktų ir kitose srityse“, – rašoma programoje.