„Jis tikrai apima energetiką, jis apima bankus, vadinamąjį Shadow Fleet (šešėlinį laivyną – BNS). Jis tikrai galėtų papildomą smūgį suduoti Rusijos ekonomikai“, – prieš Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą Briuselyje žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Labai tikiuosi, kad jisai bus rimtas, kad jis bus griežtas, nes jis yra, leisiu sau taip pasakyti, vienas iš stipriausių paketų, kuriuos prisimenu per pastaruosius pusantrų metų“, – pabrėžė jis.

Naujomis sankcijomis Maskvai siekiama pažaboti Rusijos energetinių išteklių eksportą, sumažinant šalies parduodamai naftai nustatytą viršutinę kainų ribą, taip pat dar labiau apriboti šalies bankų veiklą.

Birželio pradžioje Europos Komisija pasiūlė Rusijos eksportuojamos naftos kainų „lubas“ sumažinti nuo dabartinių 60-ies (52,5 euro) iki 45 JAV dolerių (39 eurų) už barelį.

Šalies vadovas pabrėžė, kad dėl Irano ir Izraelio konflikto brangstant naftai, bloko lyderiams dėl šių „lubų“ gali būti sunku susitarti.

„Jos kyla ir, deja, jos šiuo metu dėl įtampos yra pasmerktos kilti. Tai daro mūsų uždavinį sunkesniu, bet nepaisant to, mes vis tiek sieksime“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas dar akcentavo, kad naftos brangimas naudingas Rusijai.

„Didžiausia problema, kad nepaisant to, jog Iranas yra Rusijos sąjungininkas ir Rusija tiesiogiai kaip ir apgailestauja dėl to, kas vyksta, bet kita vertus, pripažinkime, patyliukais trina rankas, nes svarbiausias faktorius – naftos kainos, kurios maitina karą Ukrainoje ir maitina Rusijos ekonomiką. Jos kyla ir, deja, jos šiuo metu dėl įtampos yra pasmerktos kilti. Tai daro mūsų uždavinį sunkesniu, bet nepaisant to, mes vis tiek sieksime“, – teigė G. Nausėda.

ES planams labiau sankcionuoti Rusijos energetinius išteklius labiausiai prieštarauja juos importuojančios ir draugiškiausios Kremliui bloko šalys Slovakija bei Vengrija. Jos kiek anksčiau šią savaitę pranešė, kad blokuos naujausias sankcijas.

Bratislava ir Budapeštas nėra patenkintos kitu Europos Komisijos siūlymu – iki 2027 metų visiškai uždrausti rusiškų dujų importą.

Prezidentas: Europos saugumas – tai ne tik žodžiai

Prezidentas G. Nausėda teigia, kad šiandieninis Europos saugumas priklauso nuo ryžtingų ir koordinuotų Bendrijos narių veiksmų.

Taip jis kalbėjo ketvirtadienį dalyvaudamas Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje Briuselyje.

„Šiandienos geopolitinė situacija neleidžia delsti. Europos saugumas – tai ne tik žodžiai, bet ir greiti, koordinuoti bei ryžtingi veiksmai“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Anot jos, savo pranešime Lietuvos vadovas pasveikino naująją Parengties sąjungos strategiją, kuri atliepia pagrindinius šiuolaikinius iššūkius.

„Strategija eina reikiamu keliu – stiprina tiek civilinę, tiek karinę parengtį, keičia mąstyseną ir sustiprina tarpinstitucinę bei tarpsektorinę koordinaciją. Krizių valdymo mechanizmai turi būti ne tik šiuolaikiški, bet ir veiksmingi“, – teigė G. Nausėda.

Taip pat jis paragino sutelkti dėmesį į strategijos įgyvendinimą ir skubiai pradėti visapusišką Europos Sąjungos (ES) rizikų ir grėsmių vertinimą.

„Negalime laukti – būtinas konkretus planas ir užtikrintas finansavimas, ypač 2028–2034 metų daugiametėje finansinėje programoje“, – pabrėžė Lietuvos vadovas.

Prezidentas palankiai įvertino ir EVT pasiektą susitarimą dėl SAFE reglamento – vienos iš pagrindinių „ReArm“ plano priemonių, skirtų skubiai ir koordinuotai stiprinti ES šalių gynybos pajėgumus.

G. Nausėda pabrėžė šio reglamento svarbą kuriant konkurencingą ir tvarią Europos gynybos pramonę bei ragino užtikrinti sklandų SAFE ir kitų papildomų instrumentų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu.

Taip pat jis pažymėjo, kad Lietuva ketina aktyviai naudotis SAFE mechanizmu stiprindama savo nacionalinius gynybos pajėgumus.

Prezidentūros teigimu, G. Nausėda savo kalboje atkreipė kitų ES valstybių vadovų dėmesį į būtinybę stiprinti ES rytinę sieną ir skirti tam adekvačius resursus ES lygmeniu – to jis jau anksčiau prašė kartu su Estijos, Latvijos ir Lenkijos lyderiais, laišku kreipęsis į ES institucijų vadovus.

G. Nausėda taip pat išreiškė tvirtą paramą ES civilinės saugos mechanizmui stiprinti. Jis pritarė iniciatyvai sukurti vieningą ES reagavimo į krizes ir ekstremalias situacijas koordinavimo centrą.

Lietuvos prezidentas pabrėžė glaudaus ES Parengties sąjungos ir NATO atsparumo tikslų koordinavimo svarbą.

„Mūsų saugumas yra neatsiejamas nuo transatlantinio bendradarbiavimo. Tik bendromis pastangomis galime efektyviai atremti šiandienos grėsmes“, – sakė G. Nausėda.

Kalbėdamas apie ES konkurencingumą, G. Nausėda pabrėžė poreikį stiprinti ES vidaus rinką, skatinti inovacijas, ypač gynybos srityje, ir mažinti administracinę naštą bei supaprastinti taisykles.