„Manau, kad tokios kalbos, tokie pareiškimai yra visiškai neatsakingi, jie visiškai ignoruoja šiandienos realybę, kuri yra gana rūsti ir kelianti daug iššūkių“, – pirmadienį žurnalistams sakė jis.

„Jeigu ponas Žemaitaitis ketina Lietuvą apginti savo liežuviu ar feisbuko postais, turbūt tokios viltys ne daug ko vertos“, – pridūrė valstybės vadovas.

Anot jo, Lietuva privalo į gynybą investuoti tiek, kad būtų pajėgi gintis pati ir kad  partneriai, „matydami mūsų pastangas gintis ir sudaryti tą atgrasymo efektą, būtų pasirengę ginti išorinę Europos Sąjungos sieną kartu“.

Taip G. Nausėda kalbėjo per bendrą Lenkijos ir Lietuvos prezidentų spaudos konferenciją Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, kur atidarė atnaujintą tarptautinės automagistralės „Via Baltica“ ruožą Kaunas–Marijampolė–Suvalkai.

Lietuvos prezidentas reagavo į „aušriečių“ lyderio interviu naujienų agentūrai ELTA, kad reikėtų kol kas atidėti sausumo divizijos vystymą ir gynybos biudžeto lėšas visų pirma nukreipti pasirengimui priimti Vokietijos brigadą. Be to, jo teigimu, kitąmet valstybės biudžete krašto apsaugai reikėtų skirti ne daugiau nei 5 proc. bendrojo vidaus (BVP) produkto.

G. Nausėdos teigimu, anksčiau krašto apsaugai neskiriant pakankamo finansavimo susidarė „labai daug spragų apsirūpinimo karine įranga, infrastruktūra, amunicija ertmių, kurias reikia užpildyti, ir reikia tai padaryti per trumpą laiką“.

Jeigu ponas Žemaitaitis ketina Lietuvą apginti savo liežuviu ar feisbuko postais, turbūt tokios viltys ne daug ko vertos.

Jis pabrėžė, kad nacionalinė divizija pilną pajėgumą turi įgauti iki 2030 metų, kaip suplanuota.

„Gynybos finansavimas nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto yra sudėtinė šio plano dalis, nes jeigu mes to nedarysime, mes negalėsime įgyvendinti ir nacionalinės divizijos tokiu momentu, kokiu esame numatę“, – sakė G. Nausėda.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad į gynybą ir karinio mobilumo skatinimą bus orientuota ir būsimoji ES finansinė perspektyva, prasidėsianti 2028 metais.

Lietuvos Vyriausybė kitų metų biudžete yra suplanavusi krašto apsaugai skirti 5,38 proc. BVP arba 4,79 mlrd. eurų.

Smarkiai didinti išlaidas gynybai Lietuvoje imta, Rusijai įsiveržus į Ukrainą.

Kiltų grėsmė kažko neįvykdyti

Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras akcentuoja, jog R. Žemaitaičio išsakytas sprendimas sukeltų grėsmę neįvykdyti kai kurių suplanuotų tikslų ir karinių įsigijimų.

„Sumažinimas turbūt iškart turėtų grėsmę, kad mes kažko neįvykdysime arba visiškai neįsigysime“, – pirmadienį žurnalistams teigė R. Vaikšnoras

Lietuvos kariuomenės vadas pabrėžia, kad šiuo metu gynybos biudžetas yra planuojamas siekiant atliepti tikslą iki 2030 metų šalyje turėti pilnai veikiančią diviziją.

„Visi skaičiai yra grindžiami net ne procentais, o grindžiami konkrečiai eurais. Ir tie eurai yra pagal tos dienos prielaidas, kiek galėtų kas kainuoti. Jeigu mes sakytume, kad šiai dienai nereikia išvystyti divizijos iki 2030 metų, tai turi būti politinė valia ir tada bus kažkaip kitaip“, – sakė R. Vaikšnoras.

„Bet VGT sprendimas buvau aiškiai išsakytas, kad turime iki 2030 metų turėti diviziją, turime turėti Vokietijos brigadą, turime prieiti prie visuotinio šaukimo, prie visuotinės gynybos. Ta čia turbūt ir atsakymai, kaip būtų“, – pabrėžė jis.

LSDP lyderis sako, kad koalicijos prioritetai dėl gynybos nekinta

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad valdančiosios koalicijos prioritetai dėl gynybos nekinta.

„Ne, mes pozicijos nekeisime. Prioritetu išlieka Vokietijos brigados, oro gynybos ir divizijos suformavimas. Tai yra trys prioritetiniai darbai“, – žurnalistams pirmadienį sakė M. Sinkevičius.

„Manau, kad Finansų ministerija teisingai sudėliojo akcentus ir tas procentas yra džiuginantis, nereikia jo mažinti. Jeigu išeina, tiktai didinti, bet, matyt, kad biudžetas yra neguminis. (...) Vokietijos brigados dislokavimas yra turbūt vienas iš prioritetų, kaip ir oro gynyba, kaip ir divizijos suformavimas“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

„Tikrai nereikia atidėti ir stabdyti, reikia tiktai stengtis, kad divizija kiek įmanoma greičiau atsirastų. Tai nežinau, ar akcentai pono Remigijaus Žemaitaičio buvo teisingi, bet jis vienok nepaneigė tų prioritetų, kuriuos mes turime kaip šalis ir juos matome vienodai“, – teigė jis.

M. Sinkevičius tikisi, kad „Nemuno aušra“ vieningai palaikys kitų metų biudžeto tvirtinimą parlamente.

„Esu tikras, na, tikiuosi, būtų keistoka (jei nepalaikytų – BNS)“, – sakė LSDP vedlys.

Kaip rašė BNS, R. Žemaitaitis praėjusią savaitę taip pat sukritikavo kariuomenės vadą Raimundą Vaikšnorą.

„Aušriečių“ lyderis BNS sakė, kad jei jam užimant premjero arba prezidento pareigas, vadas būtų „paaiškinęs apie plyteles, trinkeles“, šis jam jau būtų „antpečius nuplėšęs“ ir „pasiūlęs dėti pareiškimą ir keliauti lauk iš darbo“.

Taip jis kalbėjo generolui R. Vaikšnorui kalbėjus apie girdėtą politikų norą savivaldybėse investuoti į trinkeles, tai pateikiant kaip gynybos stiprinimą.

„Esame ne kartą kalbėję su ponu Remigijumi, kad, matyt, ta politinė komunikacija galėtų būt tokia nuosaikesnė. (...) Aš jokios kritikos kariuomenės vadui išsakyt neturiu. Ten tas žanras pasisakymo apie trinkelizaciją buvo improvizacija, bet kariuomenės vadas vėliau, sakyčiau, savotiškai gal ir paaiškino, ir atsiprašė“, – sakė M. Sinkevičius.

„Tai kariuomenės vadas susitiks šiandien su premjere, manau, kad tikrai jokių priekaištų kariuomenės vadui mes, socialdemokratai, tikrai neturime, pasitikime ir linkime sėkmės tarnyboje“, – teigė jis.

BNS skelbė, kad pats R. Vaikšnoras savaitgalį žurnalistams teigė, kad komentuojant apie kitų metų lėšų gynybai paskirtį – esą po lėšomis gynybai yra pakišami planai atnaujinti savivaldybių infrastruktūrą – įvyko nesusipratimas.