„Lietuva yra patikima sąjungininkė – gynybai kitąmet planuojame skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Iki 2030 m. investuodami į gynybą nuo 5 iki 6 proc. BVP, mes įgyvendinsime savąją NATO pajėgumų dalį“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Valstybės vadovas taip pat pabrėžė, kad Lietuva iki 2030 metų numato visiškai suformuoti nacionalinę diviziją, o iki 2027-ųjų pabaigos – priimti Vokietijos šarvuotąją brigadą.

Susitikime daug dėmesio buvo skirta aptarti ir NATO oro gynybai, be to, prezidentas pažymėjo, kad Lietuva ir toliau teiks karinę paramą Ukrainai, kurios finansinė apimtis sieks ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP per metus.

Lietuvoje šią savaitę viešintis NATO komiteto pirmininkas ketvirtadienį susitiko ir su Lietuvos kariuomenės vadu Raimundu Vaikšnoru.

Kariuomenės vado teigimu, šis Cavo Dragone vizitas yra ženklas, kad Aljansas regiono saugumą vertina labai rimtai.

„Karinio komiteto pirmininkas yra NATO karinis balsas aukščiausiuose politiniuose formatuose, todėl kiekvienas toks dialogas stiprina mūsų bendrą gynybos architektūrą ir pasirengimą veikti kartu“, – pranešime cituojamas R. Vaikšnoras.

Be jau įvykusių susitikimų, admirolas taip pat susitiks su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu.

Vizito metu jis lankysis pasienyje bei Lietuvos kariuomenės padaliniuose, kur susipažins su NATO pajėgų veikimu ir Lietuvos gynybos struktūros sąveika su Aljansu.