LRT televizijos kalbinti politikos mokslininkai ir duomenų analitikai tvirtina, kad VRK duomenų bazė nemoderni ir nefunkcionali. Ir prieš, ir po rinkimų rinkėjas yra pasmerktas šimtus kartų spragsėti ant vis naujų VRK svetainės puslapių ir bandyti prisiminti, ką jau matė ankstesniuose.

Rinkimai – didžiausia sociologinė apklausa valstybėje, kainuojanti labai brangiai, bet dalis labai svarbios informacijos apie tai, kokią logiką taiko rinkėjai, nepanaudojama, nors politologams, sociologams ir duomenų analitikams tai yra tiesiog paslėptas auksas.

Pavyzdžiui, pagal tai, kaip rinkėjas reitinguoja pirmus penkis partijos narius, galima pasakyti, kokias idėjas, vertybes, charakterius ir išsilavinimą jis renkasi. Ši rinkimų biuletenio informacija leistų politologams išgirsti paprastai bebalsių rinkėjų troškimus, o politikams - pagal tai formuoti naujus kandidatų sąrašus.

Po pirmojo rinkimų turo 20 val. apylinkių rinkimų komisijoms ėmus skaičiuoti rinkėjų balsus, o VRK juos sumuoti, ne tik kandidatams į Seimą, bet ir rinkėjams teko gerokai pasinervinti.

„Nulūžę“ VRK tinklalapiai pradėjo veikti po 23 val., tačiau ir tada kurį laiką duomenys skyrėsi nuo tų, kuriuos skelbė komisijos pirmininkas. Visa tai vyko nepaisant to, kad komisija informacinėms technologijoms atnaujinti išleido 5 mln. eurų.

Duomenų analitikai ir sociologinių apklausų tyrėjai bei mokslininkai skundžiasi dėl prasto informacijos pateikimo.

„Pagrindinis VRK puslapis, kuris dabar yra, iš tikrųjų nėra patogus. Ypač nėra patogus mokslininkams, nes informacija pateikiama tokiu formatu, kad negali nieko normaliai su tais duomenimis daryti. Turi rankiniu būdu, jeigu nori, viską persivesti į kažkokį kitą formatą“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė.

Švedijos Geteborgo universiteto doktorantas duomenų analitikas Jonas Bačelis teigia VRK tinklalapį palyginęs su analogiškais kitų šalių tinklalapiais. Mūsiškis, esą, mažiau funkcionalus.

„Visų pirma, prieš rinkimus kandidatų sąrašas turi būti prieinamas lentelės pavidalu, kad nereikėtų kiekvieną kartą spausti ant kiekvieno kandidato ir naršyti po jo biografiją atskiruose skirtukuose (tabuose). Jo finansai, deklaracijos turėtų būti vienoje lentelėje, kad galėtum palyginti bent trijų partijų visus 140 kandidatų viename lange. Reikėtų sudaryti galimybę atsisiųsti visus rinkimų rezultatus. Jei rinkėjas dabar norėtų tai padaryti, jam reikėtų panaršyti po maždaug 30 tūkst. vidinių svetainės puslapių“, – tvirtina J. Bačelis.

Doktoranto teigimu, jam per kelias valandas pavyko rinkimų duomenis susisteminti su automatine duomenų užklausa. Pasak jo, iš šių duomenų galima padaryti įvairių išvadų, kurių VRK neskelbia, pavyzdžiui dėl pirmame ture vykusio partijos narių reitingavimo.

„Man buvo truputėlį baisu, nes 66 proc. rinkėjų išvis nereitingavo kandidatų. Iš likusių 10 proc. reitingavo nepilnai, t. y. nurodydavo vieną arba keturis kandidatus. Tik 24 proc. reitingavo visus penkis pirmumo balsus. Pavyzdingai, atsakingai užpildyti buvo tik 18 procentų [biuletenių]“, – pastebi J. Bačelis.

Duomenų analitikas teigia, kad jo atlikta kandidatų reitingavimo analizė parodė, jog yra trys rinkėjų grupės: vieni balsuoja atsakingai, kiti – nereitinguojantys kandidatų ar skaičius surašantys pagal jų seką – kandidatų tiesiog nepažįsta, o rašantys keistas skaičių kombinacijas – protestuoja arba siekia kenkti.

„Rinkimai nėra vien tik 141 kėdės išsiskirstymas. Tai taip pat didelė nuomonės apklausa, vykstanti visos Lietuvos mastu. Penkių balsų kombinacija labai daug pasako apie rinkėją, jo strategijas, preferencijas. Iš jų analitikai gali daryti išvadas, ar rinkėjas renkasi, tarkim, vien tik moteris, arba vien ekonomistus, arba meninės kultūrinės srities žmones. Tai labai svarbu“, – tikina J. Bačelis.

VRK narys Jonas Udris sako – VRK kompiuterinių programų pagrindinis uždavinys – operatyviai surinkti duomenis iš apylinkių ir pateikti rinkimų rezultatus. Tačiau jis pritaria, kad antrinis duomenų panaudojimas moksliniais tikslais – ne mažiau svarbus. Kita vertus, balsavimas yra slaptas ir peržengti ribą, už kurios paaiškėtų už ką konkretus rinkėjas balsavo – draudžiama.

„Socialiniams mokslininkams tikrai reikėtų, mano supratimu, tokią informaciją suteikti. Galbūt ne visai tokiu būdu, kaip norima, visiškai atvirai prieiti, bet, sakykim, pasirašius tam tikrą duomenų naudojimo sutartį, neatskleidžiant individualių duomenų. Tai tikrai, manau, būtų galima daryti“, – tvirtina J. Udris.

Akivaizdus pavyzdys, kad tokie duomenys reikalingi, – Lietuvoje antrą kartą po rinkimų atliekama nacionalinė rinkimų studija. Jos vadovė A. Ramonaitė, sako, kad JAV rinkėjų elgesį pradėta analizuoti jau po Antrojo pasaulinio karo.

„Dabar jie jau turi milžiniškus duomenų kiekius. Jie gali matyti, kaip keičiasi žmonių nuostatos, kodėl žmonės balsuoja ar nebalsuoja, kodėl jie renkasi vieną arba kitą partiją. Lietuvoje tokią studiją darome antrą kartą. Įsitraukėme į tarptautinį tokių studijų tinklą. Galėsime pamatyti, kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste: ar balsuojame panašiai kaip amerikiečiai ar kaip rytų europiečiai“, – aiškina A. Ramonaitė.

Jos teigimu, rengiant rinkimų studiją, naudojami apklausų duomenys, tačiau analizuojami ir VRK duomenys.

Ir mokslininkai, ir VRK atstovai sutaria dėl tokių studijų reikalingumo mokslininkams bei politikams. Įdomu jas paanalizuoti ir rinkėjams, tačiau tam reikalinga tinkamai susisteminta VRK duomenų bazė. Deja, kol kas nieko panašaus nėra, todėl ji prieinama tik nedideliam ratui žmonių. O tarp jų tikrai mažai eilinių rinkėjų.