Kunigui Robertui Grigui į mišką nusivežę KGB smogikai liepė išsikasti duobę, o dabartinis Seimo narys Petras Gražulis metams buvo įkalintas.

Mitingą, kuriame paminėtas nusikalstamo nacių ir sovietų sandėrio 50-metis bei pasmerkta Baltijos valstybių okupacija, organizavo Antano Terlecko antisovietinė organizacija – Lietuvos laisvės lyga.

Tada pirmą kartą viešai prabilta apie pokario sovietines represijas, tikinčiųjų persekiojimą, pasmerkti 1939 m. SSRS ir Vokietijos sutarčių slaptieji protokolai, iškelta tam laikui ypač drąsi Lietuvos atsiskyrimo nuo SSRS idėja.

Mitinge apsilankė iki 3 tūkst. žmonių. Sovietų valdžia tai įvardijo kaip "nacionalistų ir religinių fanatikų akciją".

Kalbėjusieji mitinge, tarp jų P.Gražulis bei R.Grigas ir kiti, sulaukė ypatingo saugumiečių "dėmesio".

"Greitai po to disidentą, vėliau aktyvų Sąjūdžio veikėją kunigą R.Grigą, aukojusį šv. Mišias parlamente per 1991-ųjų sausio įvykius, KGB smogikai nusivežė į mišką, įteikė kastuvą ir liepė išsikasti sau duobę", – prisiminė dabartinis parlamentaras P.Gražulis, kuris praėjus pusmečiui tapo politiniu kaliniu.

Tuo metu P.Gražulis buvo Helsinkio grupės, Lietuvos laisvės lygos, Eucharistijos bičiulių sąjūdžio narys, antitarybinėje veikloje dalyvavo nuo ankstyvos jaunystės.

Dalyvaudavo politinių kalinių bylose, protestuodavo.

Esą ne išimtis buvo ir mitingas prie A.Mickevičiaus paminklo, kur davė interviu Maskvos leidiniams, paaiškino poziciją dėl Molotovo-Ribentropo pakto ir dėl Lietuvos nepriklausomybės.

"Po to žmonės, kurie dalyvavo tame renginyje, buvo persekiojami. Manęs iš karto neužkabino, bet, kai ruošiau didesnį minėjimą Vasario 16-osios proga, pašaukė į karinius mokymus, atsisakiau ir mane prieš pat tą renginį nuteisė metams. Per tą laiką kalėjau devyniuose kalėjimuose, kur taip pat skelbiau bado akcijas. Turiu duomenų, kad man buvo ruošiamos kitos bylos. Bet prasidėjo Sąjūdis, paleido politinius kalinius, grįžau ir aš iš Permės", – apie 30 metų senumo įvykius pasakojo P.Gražulis.