Valdantieji aiškina, kad vienas Seimo statuto straipsnis leidžia grąžinti įgaliojimus Ministrų kabinetui vienu balsavimu, jeigu nekeičiama Vyriausybės programa.

Opozicija teigia, kad šis straipsnis gali prieštarauti Konstitucijai, nes joje numatyta, kad Vyriausybei įgaliojimai suteikiami balsuojant dėl jos programos.

„Jeigu Seime bus einama tuo pasiūlytu keliu per protokolinį nutarimą iš naujo suteikti Vyriausybei įgaliojimus, mes (...) nedelsdami imsimės rinkti parašus ir kreipsimės į Konstitucinį Teismą, kad būtų atsakyta, ar nereikėjo tvirtinti Vyriausybės programos normaliu Seimo nutarimu, kaip yra gana aiškiai parašyta pačioje Konstitucijoje“, – BNS Seime sakė didžiausią opozicinę frakciją turinčių konservatorių atstovas Jurgis Razma.

Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius pirmadienį naujienų portalui delfi.lt sakė, kad „gauti iš naujo įgaliojimus galima tik tokiu pačiu būdu, kaip jie buvo gauti pirmą kartą“, tai yra Seimas turi pritarti Vyriausybės programai.

Vyriausybės programos tvirtinimas Seime užtruktų ilgiau, nei įgaliojimų grąžinimas vienu balsavimu.

Diskusija šiuo klausimu kilo ir Seime, tvirtinant neeilinės sesijos darbų programą.

Valdančiajai koalicijai priklausančių „socialdarbiečių“ atstovas Juozas Bernatonis pareiškė, kad „vieno eksperto nuomonė nebūtinai yra nuomonė, kiti ekspertai turės kitas nuomones“.

Pasak konservatoriaus Mykolo Majausko, ėjimas trumpuoju keliu gali sukelti „krizę ir pakankamai rimtą chaosą valstybėje“.

„Daug paprastesnis darbas būtų tiesiog pasitvirtinti programą“, – kalbėjo politikas.

Opozicijos lyderė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad valdančiųjų pasirinktas kelias grąžinti Vyriausybei įgaliojimus yra visiškai nepriimtinas. Pasak jos, rizikuojama, kad Vyriausybė bus nelegitimi.

„Jeigu valdantieji nuspręs nesikreipti dėl (Konstitucinio Teismo) išaiškinimo, tą darys opozicija“, – sakė ji.

Kitas liberalas Kęstutis Glaveckas tvirtino, kad valdantieji bando „legalizuoti jovalą“.

Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad Seimas laikysis šiuo metu galiojančių įstatymų.

Jeigu kas nors neskiria dviejų dalykų – naujos Vyriausybės formavimo ir įgaliojimų suteikimo iš naujo, – tai yra jų problemos.

„Kol Konstitucinis Teismas šiuo klausimu nepasisakė kitaip, visi Lietuvos Respublikoje priimti įstatymai, o Seimo statutas turi įstatymo galią, jie galioja“, – kalbėjo premjeras.

„Jeigu kas nors neskiria dviejų dalykų – naujos Vyriausybės formavimo ir įgaliojimų suteikimo iš naujo, – tai yra jų problemos“, – žurnalistams teigė jis.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtino, kad kreipimasis į Konstitucinį Teismą vaisių neduos.

„Mes eisime konstituciniu keliu, mes galime diskutuoti, įvairios nuomonės yra, bet nuomonė, kad pasirinktas kelias yra nekonstitucinis, yra dalies žmonių nuomonė. Viskas daroma remiantis Seimo statutu, jei kas norės, galės skųsti, bet perspektyvų, kad kas nors pripažintų nekonstituciniu sprendimus, kurie parengti remiantis įstatymais, (nėra – BNS)“, – žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Pasitikėjimo Vyriausybe pasitikrinimo Seime prireikė, nes nuo Sauliaus Skvernelio vadovavimo kabinetui pradžios 2016 metais pasikeitė daugiau nei pusė ministrų.

Liepą pasirašius naują koalicinę sutartį, vietoj susisiekimo ministro Roko Masiulio paskirtas Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas parlamentaras Jaroslavas Narkevičius, vidaus reikalų ministre vietoj Eimučio Misiūno tapo taip pat Lietuvos lenkų atstovė Seimo narė Rita Tamašunienė, o Žemės ūkio ministerijoje Giedrių Surplį pakeis „socialdarbietis“ Seimo narys Andrius Palionis.