Seimo opozicija parengė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl apkaltos proceso pradėjimo nuteistiems parlamentarams ir teisėjams.

Kreipimąsi pasirašė 31 konservatorius ir liberalas. Jų nuomone, Konstitucijos neatitinka Seimo statuto norma, kad apkaltos procesas Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asmenims pradedamas dėl Konstitucijai prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant pareigas.

Tuo metu minėtame Konstitucijos straipsnyje tėra nurodyta, kad „prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą“.

Anot kreipimosi į KT autorių, yra pakankamo pagrindo teigti, kad Seimo statute nepagrįstai pakeista ir susiaurinta apkaltos proceso taikymo galimybė, nes pagrindiniame šalies įstatyme nekalbama, kada nusikaltimas turėtų būti padarytas – ar einant pareigas, ar gali būti nusikalsta ir anksčiau.

Opozicijos teigimu, rinkėjai, rinkdami politiką, nežinojo, kad jis buvo padaręs nusikaltimą. Todėl tam paaiškėjus ir teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, tokiam parlamentarui turėtų būti pradėta apkaltos procedūra, nepaisant to, kad nusikaltimas padarytas dar jam nedavus Seimo nario priesaikos.

Parlamento opozicija seikia pradėti apkaltos procesą Darbo partijos „juodosios“ buhalterijos byloje nuteistam šios partijos atstovui Seimo nariui Vytautui Gapšiui.

Lietuvos apeliacinis teismas vasario pradžioje V.Gapšį išteisino dėl sukčiavimo, tačiau pripažino kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jam skirta bauda.

Tuo metu valdantieji tvirtina, kad apkalta V.Gapšiui negalima, nes nusikaltimą jis įvykdė iki tapdamas Seimo nariu. Apeliacinio teismo nuosprendis susijęs su V.Gapšio veikla 2005-2006 metais – tuomet jis nebuvo Seimo narys ir nebuvo davęs priesaikos.