– Kokios naujausios žinios iš tik ką pasibaigusio Liberalų sąjūdžio valdybos posėdžio?

E. Gentvilas: Daugiausia laiko posėdyje buvo skirta techniniams dalykams, diskusijai kiek pinigų skirsime ir t.t. Jau seniai reikėjo taupyti, dabar tenka tą daryti priverstiniu būdu. Nebe laikas kritiškai žiūrėti į praeitį, dabar tenka susiveržti ir pakankamai stipriai. Taip pat daug diskutavome, kuria linkme eis partija. Partijos taryba rinksis lapkričio 4 d. ir ji nuspręs. Mes galime tik pasiūlyti, tai dabar susiaurinome iki dviejų scenarijų. Kitą savaitę bus dar vienas valdybos posėdis prieš pat renkantis tarybai. Tarybos posėdyje visų skyrių atstovų forumas, tai yra apie 200 partijos narių priims sprendimą dėl suvažiavimo datos – gruodžio 9 d. ar anksčiau – ir dėl partijos ateities krypties.

– Pone Auštrevičiau, situacija ir finansine prasme labai sudėtinga. Beveik 400 tūkst. eurų nurėžė VRK, daugiau nei 500 tūkst. eurų skolų. Jūs matote planą B, kaip partijai finansiškai išgyventi?

P. Auštrevičius: Pirmiausia, ko reikėjo partijai, tai kad mes pradėtume atvirai kalbėti apie visas esančias ir ateities problemas. Dar neprasidėjo teismų procesai ir panašiai. Turime nedaug laiko, artėja 2019 m. savivaldos rinkimai, Europos Parlamento rinkimai, prezidento rinkimai. Reikia strategijos.

– Tos strategijos reikėjo jau prieš pusantrų metų.

E. Gentvilas: Tuomet strategija buvo – Seimo rinkimai. Trumpas 4-5 mėnesių laikotarpis.

P. Auštrevičius: Buvo laikotarpis, kai sustojome, sakau atvirai. 2017 m. nebuvo geriausi Liberalų sąjūdžiui, 2016 m. buvo ypatingai sunkūs. Turime įtampų Vilniuje, kitose savivaldybėse. Aš visada buvau už ankstesnį suvažiavimą. Mums reikia pokyčių. Atsistatydinimas iš vicepirmininkų buvo susijęs ne su asmeninėmis ambicijomis. Mes norėjome greitesnių permainų. Reikia galvoti apie partijos ateitį. Mes kalbamės. Liberalai dažnai daro sprendimus – skirstomės ir tada kalbamės. O dabar darome visai priešingai – kalbamės ir galvojame ką darysime ateityje.

– Tie du planuojami scenarijai, tai arba lieka ta pati partija arba steigiama nauja?

E. Gentvilas: Teisingai suformulavote. Tačiau vertybiškai dėliojant tai šitai partijai pareikšti įtarimai, ji turi prisiimti atsakomybę. Atsiprašinėjimo laikotarpis prieš rinkėjus jau baigėsi, bet istoriškai reikia nešti tą naštą sutelkiant partijos narius. Kitas variantas – kitokios partijos steigimas, atsinaujinimas. Atsinaujinimas beje ir tuo atveju, jei lieka ir šita partija. Be esminio atsinaujinimo nėra net ką kalbėti. Kalbu ne vien apie personalijas, bet taip pat ir apie valdymo būdą. Pavyzdžiui, šiandien kalbėjome, kad skyrių vadovų konferencija galbūt galėtų įgauti didžiausias galias, o ne pirmininkas ir jo pavaduotojai. Tai tam tikras decentralizavimas irgi gali būti atsinaujinimo pavyzdys

– Pone Auštrevičiau, jūs esate šalininkas naujos politinės jėgos. Tai kažkiek primena ir Darbo partijos istoriją, kai teismo proceso metu jie reorganizavosi, išvengė apkaltinamojo nuosprendžio ir t.t. Ar jums neatrodo, kad žmonių akyse tai atrodys taip, kaip R. Šimašius sako „mergelė ta pati, tik suknelė kita“?

Jaučiu, kad nekartosime socialdemokratų padarytų klaidų, turime pakankamai sveiko proto išlaikyti partiją.

P. Auštrevičius: Jei apskritai panelė buvo su suknele. Galbūt kažkas labai norėjo ją matyti su puošnia ir gėlėta suknele. Manau, kad situacija kiek blogesnė, todėl buvau ir esu tų permainų šalininkas. Turime susitelkti ne ties pavadinimu, o gelbėti liberalią ideologiją. Jos tikrai reikia Lietuvai. Reikia išlaikyti liberalią politinę jėgą surandant atitinkamą formą, nebėgant nuo atsakomybės. Buvo padaryta klaidų, mes tai matome. Koks tai bus sprendimas? Su nauju pavadinimu, vadovybe, nauju krauju? Turime puikaus jaunimo, tikiuosi, kad ir kiti prisijungs. Svarbiausia, kad mes mokame atsakingai kalbėtis. Jaučiu, kad nekartosime socialdemokratų padarytų klaidų, turime pakankamai sveiko proto išlaikyti partiją.

E. Gentvilas: Valdyboje susitarėme, kad kuris sprendimas bus priimtas taryboje – toleruojame ir nežaidžiame jokių atskirų žaidimų. Kitas dalykas, už permainas ne tik Petras, bet ir aš.

– O jūs dalyvausite partijos pirmininko rinkimuose?

E. Gentvilas: Per daug toli žvelgiate. Po kito tarybos posėdžio, kai bus apsisprendimas, tada spręsime. Aš taip pat už spartesnes permainas, o galima tų permainų platforma ir su esama ir su nauja partija.

– Kalbant apie permainas, tai visuomenei ne tiek svarbu pavadinimas, kiek veidai. Tai gal esminė permaina būtų tų su visa šia istorija siejamų veidų nebeliktų, tame tarpe ir jūsų?

E. Gentvilas: Tai svarbus simbolis, bet dar svarbiau, ką ta partija daro. Iš mūsų reikalauja atsinaujinimo. Artėja savivaldos rinkimai, visi merai lieka tie patys, kai kurie – po ketvirtą kadenciją. Seimo nariai lieka tie patys, skyrių pirmininkai didele dalimi lieka tie patys. Tai pastačius naują partijos pirmininką būtų dirbtinis atsinaujinimas. Toks gali atsirūgti taip, kaip atsirūgo socialdemokratams.

P. Auštrevičius: Aš galiu duoti žodį, kad nekandidatuosiu į partijos pirmininkus. Reikia rimto atsinaujinimo. Partijoje liksiu be jokios abejonės, esu liberalių pažiūrų ir nemetu komandos pusiaukelėje. Nuėjome tik tam tikrą kelią, reikia nueiti dar daugiau. Esu tikras, kad surasime rimtų, įsitikinusių žmonių, kurie nepaisant pastarųjų metų istorijos tikės ir ves partiją į ateitį.

– Pone Gentvilai, dar balandžio mėnesį, komentuodamas Šarūno Gustainio situaciją, kai jis tapo specialiuoju liudytoju, jūs sakėte, cituoju: „ten yra tam tikras niuansėlis, aš manau, ateis diena X, kai mums morališkai bus dar sunkiau“. Ta diena X atėjo ir sunku ne tik morališkai. Pone Gentvilai, jei jau prieš daugiau kaip pusę metų žinojote, kad dėl Gustainio bus problemų, kodėl nesiėmėte jokių veiksmų?

E. Gentvilas: Š. Gustainis buvo išmestas iš partijos. Tada aš turėjau omenyje net ne tuso mokymus, kurie dabar skamba, o tai, kad jis buvo registravęs pasiūlymą dėl įstatymo galimai palankų „MG Baltic“ koncernui. Dabar, kai jau per apklausas matosi, kad tai vienas iš fokusų ir silpnina partiją, nes galimai tas pasiūlymas buvo padarytas pažadant kažką. Tai ko dar partija gali imti vykstant ikiteisminiam tyrimui? Mes ne viską tiksliai žinome. Mes praėjusiais metais kaip partija atsinaujinome, padarėme daug dalykų. Pavyzdžiui, nė vienas partietis liberalas nebedalyvauja viešųjų įstaigų valdyme. Mes matėme, kad tai traktuojama kaip problema, tai tuos išsivalymus padarėme. Grįžtant prie tos frazės, tai aš ir šiandien nežinau kokių dar niuansėlių gali išlįsti, ikiteisminis tyrimas nėra pasibaigęs. Kalbu ne apie Š. Gustainį, bet apskritai.

– Dėl savęs esate visiškai ramus?

E. Gentvilas: Visiškai. Jokiuose pokalbiuose nesu dalyvavęs. Su „MG Baltic“ vadovais turbūt 16 metų nebuvau susitikęs, E. Masiulio istorijos aplinkybių nežinau. Esu visiškai ramus ir manau – teismo procesas parodys, kad Gentvilas su tuo niekaip nesusijęs.

–  Taip pat Eugenijus Gentvilas tuomet sakė, kad labiausiai partija bijo visiško visuomenės nusivylimo. Ar nėra taip, kad ir ta diena X atėjo – visuomenė, jūsų rinkėjai, visiškai jumis, kaip partija, nusivylė ir jau trečio šanso jums nebeduos?

E. Gentvilas: Čia ta pati istorija. Sutinku, mus ir toliau persekioja reputacijos krizė. Net ne finansai dabar svarbiausia.

P. Auštrevičius: Kalbėjomės šiandien apie tai. Skolos yra techninė, finansinė dalis ir gula ant mūsų didele našta. Bet pagrindinis dalykas yra tas, kad mes privalome pakeisti kontaktą su rinkėjais, su pilietine visuomene. Kad mes kuo greičiau išeitume iš teisinių bylų dalyvio, kad nustotume aiškintis, teisintis ir tarpusavyje ieškoti tų sprendimų, kuriuos vis dar reikia padaryti. Aš tikiu ta galimybe. Mes turime puikią galimybę. Lietuvos politinėje sistemoje nėra nei ramybės, nei kažkokio ypatingo balanso. Vyksta lūžiai, deja, ir mes esame vieno tų lūžių dalyviai. Tačiau, pamatysite, liberalai sustiprės ir tos ankstyvos užsakytos laidotuvės bus skirtos ne mums.