„Dėl neskraidymo zonos, aš irgi už tai, kad vis dėlto NATO imtųsi to ryžtingiau. Dabar jau gi kalbama apie tam tikrą NATO taikdarių misiją“, – „Žinių radijui“ trečiadienį teigė P. Saudargas.
Politikas pripažįsta, kad neskraidymo zoną visoje Ukrainos teritorijoje užtikrinti sudėtinga, nes norint tai padaryti, pasak jo, NATO pajėgos turėtų sunaikinti Baltarusijos teritorijoje esančias raketų sistemas, o tai reikštų situacijos eskalaciją.
„Tai, matyt, NATO kol kas nenori tos eskalacijos. NATO turbūt šiaip karo su Rusija nebijo, bet bijo branduolinės eskalacijos, tas yra suprantama“, – sakė jis.
Dėl neskraidymo zonos, aš irgi už tai, kad vis dėlto NATO imtųsi to ryžtingiau. Dabar jau gi kalbama apie tam tikrą NATO taikdarių misiją.
Visgi P. Saudargas atkreipia dėmesį į Seimo Užsienio reikalų komiteto siūlymą NATO užtikrinti humanitarinių koridorių civiliams gyventojams funkcionavimą.
„Galbūt čia galima būtų saugoti NATO pajėgoms, nesmūgiuojant į Rusijos ir Baltarusijos raketines sistemas, nenumušinėjant rusų lėktuvų, bet apsaugant. Galbūt toks variantas, toks žingsnis galėtų būti pirmas. Vėliau jau bandyti visą tą teritoriją saugoti, bet čia reikia Jungtinių Tautų sprendimo“, – sakė Seimo vicepirmininkas.
Politikas teigia, kad toks kreipimasis į Jungtines Tautas yra planuojamas, pasak jo, galbūt net ir viso Seimo vardu. P. Saudargas atkreipia dėmesį, kad Estijos parlamentas jau oficialiai paragino Jungtinių Tautų valstybes nares virš Ukrainos paskelbti neskraidymo zoną.
„Bet Jungtinėse Tautose Saugumo Taryboje yra ta pati Rusija, kuri iš ten nėra pašalinta ir jos iš ten neįmanoma pašalinti, ji yra steigėja. Tai čia vienintelis variantas, nežinau, pasauliui sukurti naujas Jungtines Tautas be Rusijos. Bet tas kelias, matyt, nėra labai lengvas ir greitas“, – pripažino P. Saudargas.
„Taigi, viskam yra tam tikri atsakymai. Ir mes, Lietuva, žinoma, tą natą paėmę aukštesnę ir raginame tiek Europos Sąjungos, tiek NATO lyderius būti kiek įmanoma ryžtingesnius, ypač apsaugant civilius gyventojus“ , – taip pat pažymėjo jis.
