P. Vaitiekūnas manė, kad ir Lietuva turėtų rekomenduoti Ukrainoje dirbančių diplomatų šeimoms grįžti į Lietuvą.

„Būrelis žiūri į reikalo esmę, bet nesupranta antros dalies viso šito reikalo – to, kad žmones reikia apsaugoti. Tai yra vienas dalykas. Ambasadų darbuotojų, diplomatų šeimų išvežimas iš šalies yra labai stiprus signalas agresoriui, Rusijai, kad Vakarai ir Europa rimtai žiūri į Rusijos grasinimus ir yra pasirengę atsakyti. Todėl aš manau, kad Lietuva turėtų rekomenduoti, kad diplomatų, kurie turi likti ambasadoje, šeimos grįžtų į Lietuvą“, – sakė P. Vaitiekūnas.

Prezidentūros atstovai buvo minėję, kad kol kas toks klausimas nėra svarstomas. P. Vaitiekūnas tai vertino neigiamai.

„Jie irgi žiūri tik į esmę – į tai, kad dar kol kas grėsmė nėra didelė. Šeimų išvežimas kartu yra ir signalas agresoriui“, – pakartojo jis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše.

P. Vaitiekūnas savo laiku dirbo ambasadoriumi tiek Baltarusijoje, tiek Ukrainoje. Tikino pats susidūręs su nemaloniomis situacijomis.

„Buvo labai nemalonios provokacijos ir persekiojimai Baltarusijoje, šiokių tokių nemalonumų Ukrainoje, bet to negali palyginti su to „bulvinio fiurerio“ persekiojimu. Galiu papasakoti kažką. Kai A. Lukašenkai pasirodė, kad Amerikos ambasadoriaus rezidencija yra per arti jo gyvenamo namo, jis liepė ambasadoriui persikraustyti ir susirasti kitą namą. Aišku, ambasadorius atsisakė. Tada A. Lukašenkos režimas atjungė elektrą, atjungė vandenį, užkimšo kanalizaciją, atjungė dujas, šildymą. Bet ambasadorius buvo toks užsispyręs, kietas ir jis parvažiuodavo namo ir sugebėjo ten gyventi toliau – be patogumų, lauko sąlygomis ruošėsi sau valgyti. Tada A. Lukašenka liepė perkasti gatvę, kad jis išvis negalėtų privažiuoti. Galų gale, aišku, viskas tuo baigėsi, kad Amerika sumažino savo atstovavimą, atšaukė ambasadorių. Kremlius pasiekė savo tikslą. Buvo nukirtinėjami ryšiai su Vakarais“, – pasakojo P. Vaitiekūnas.

Rusijos kariuomenės nepakanka pilnai Ukrainos okupacijai, sausumos kariuomenės veiksmams.

„Man buvo atsukti ratai, ambasados mašinai nukrito vienas ratas bevažiuojant“, – pridūrė jis.

Situacija Ukrainoje, anot P. Vaitiekūno, gali greitai paaštrėti.

„Kadangi apie Ukrainos sieną sutelkta maždaug nuo 127 tūkst. iki 175 tūkst. Rusijos kariuomenės, tai jos nepakanka pilnai Ukrainos okupacijai, sausumos kariuomenės veiksmams. Aišku, tą gali greitai padidinti – būtų kelių savaičių laikas. Bet šiuo metu Rusija pilnai pasiruošusi tokiai riboto masto agresijai. Manau, kad grėsmė ambasadoms išlieka“, – svarstė pašnekovas.

Petras Vaitiekūnas. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Vis dėlto, kaip aiškino P. Vaitiekūnas, Ukrainoje pasilikę diplomatai ir jų šeimos gali sulaukti provokacijų.

„Ne iš Ukrainos pusės, o iš Rusijos federacijos spec. tarnybų pusės, kad parodytų, sukompromituotų Ukrainos valdžią. Manau, kad reikėtų laikytis vieningos taktikos, vieningai elgtis šios grėsmės akivaizdoje“, – pabrėžė jis.

P. Vaitiekūno manymu, teisingiausia Lietuvos pozicija būtų siųsti diplomatų šeimas namo.

„Siųsti Kremliui aiškų signalą, kad mes labai rimtai žiūrime į agresijos galimybę ir išvežti savo diplomatų šeimas. Diplomatus ir tarnautojus kol kas paliekame, bet žmonėms rekomenduojame išvykti“, – teigė pašnekovas.