„Niekaip čia nepakomentuosi. Tai yra skaičiai, tai yra vertės, pasikeis rinka, pasikeis ekonominė situacija, akcijų vertė kris ir nebebūsiu turtingiausias. Bet tai yra sunkaus darbo ir tam tikros prisiimtos investicinės rizikos pasekmė. Bet, aišku, didžiausi nuopelnai yra žmonai“, – antradienį žurnalistams komentavo G. Paluckas.

Aiškindamas, kodėl jo akcijų vertė padidėjo 50 tūkst. eurų, politikas tvirtino, kad padidėjus ilgalaikiam turtui įmonių balanse, automatiškai išaugo ir akcijų vertė.

„Aš akcijų vertę skaičiuoju pagal įmonių balansinę vertę, tai yra ilgalaikis turtas, piniginės lėšos, nepaskirstyti dividendai. Šiuo atveju, padidėjus ilgalaikiam turtui įmonių balanse, didėja ir akcijų vertė“, – tęsė premjeras.

Pagal VMI paskelbtus duomenis, G. Paluckas su sutuoktine praėjusiais metais valdė turto už kiek daugiau nei 2 mln. 298 tūkst. eurų.

Pagal deklaracijas, G. Paluckas su šeima už praėjusius metus deklaravo daugiau nei 261 tūkst. eurų pasiskolintų ir negrąžintų lėšų. Lyginant su ankstesniais metais, šeimos deklaruoto turto bei turimų paskolų vertė kito nežymiai.

ELTA primena, kad antradienį VMI paskelbė politikų turto deklaracijos duomenis.

Turtą Lietuvoje ir užsienyje deklaruoti privalo Seimo paskirti biudžetinių institucijų ir įstaigų vadovai bei pareigūnai, valstybės politikai ir tarnautojai, valstybės ar savivaldybių įstaigų, įskaitant aukštųjų mokyklų, akcinių, uždarųjų akcinių bendrovių padalinių (jei akcininkė ar steigėja yra valstybė ar savivaldybė) vadovai ir jų pavaduotojai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai. Taip pat teisėjai, notarai, prokurorai, antstoliai ir kiti įstatyme išvardinti asmenys bei jų šeimos nariai. 

Paluckas apie prezidento patarimus atvirai atsakyti į klausimus: aš visada sakau tiesą

Šalies vadovui Gitanui Nausėdai paraginus premjerą būti atviram, atsakant į klausimus dėl verslo ryšių, Vyriausybės vadovas G. Paluckas tikina visada sakantis tik tiesą. Politikas kartoja, kad žurnalistiniuose tyrimuose pateikiama informacija yra interpretuojama klaidingai ir remiasi vertinamojo pobūdžio argumentais. Todėl premjeras viliasi, kad daugiau aiškumo atsiras po teisėsaugos tyrimų.

„Matote, aš visada šneku ir sakau tiesą. Tai bet kokie komentarai, kurie kyla nežinant situacijos arba neturint tam tikrų faktų – jie irgi yra nuomonė ir ją galima priimti. Bet jau ne kartą kartojau – įvairios interpretacijos arba mėginimai susieti skirtingais laikotarpiais esančius įvykius ar dalykus ir dar juos aplipdyti tam tikrais vertinamojo pobūdžio argumentais – aš manau, kad jie turi teisę egzistuoti, bet geriausiai tyrimus atlieka institucijos, nes tai yra jų darbas“, – antradienį Seime, po neskelbto susitikimo su parlamento vadovu Sauliumi Skverneliu, žurnalistams sakė G. Paluckas.

„Aš manau, kad tuos vertinimus padarys institucijos, kurios atlieka tyrimus. Ir galbūt bus daugiau aiškumo arba bent jau galėsime remtis faktais. Nes šiandien tikrai mes turime įvairiausių nuomonių ir internete tų nuomonių įvairovė yra pateisinamas dalykas. Bet kai mes šnekame apie faktus ar jų interpretacijas arba kažkokius lipdomus faktus ir perkeliant laiko skalę, maišant datas... Tokių nuomonių aš tikrai nekomentuosiu ir palauksiu tyrimo rezultatų“, – dėstė jis.

Kaip skelbta, prezidentas praėjusią savaitę teigė, kad jo nedžiugina vis pasirodanti informacija dėl premjero G. Palucko verslo ryšių. Šalies vadovas tikino, kad ministro pirmininko atsakymai į žurnalistų klausimus – kelia abejonių, mat jie neatitinka pirminės G. Palucko pateiktos versijos. Todėl prezidentas linkėjo premjerui būti atviram ir atsakant į klausimus sakyti tik tiesą.

„Premjerui noriu nuoširdžiai palinkėti būti atviram, atsakinėti tiesą ir tiktai tiesą, nes čia eina kalba apie pasitikėjimą“, – žurnalistams Dubline teigė G. Nausėda.

Kartoja, kad atsakymus geriausiai atsakys institucijos

Kilus skandalui dėl žurnalistiniuose tyrimuose paviešintos informacijos, pastebima, kad premjeras G. Paluckas rečiau pasirodo viešojoje erdvėje – nevyksta ir jau tradicija tapusios trečiadienio spaudos konferencijos po Vyriausybės posėdžių.

Klausiamas, ar toks atsitraukimas yra sąmoningas, ministras pirmininkas kartojo, kad nemato prasmės komentuoti „internetuose sklindančias nuomones“.

„Tai yra vasara. Tai tuoj ir Vyriausybės posėdžių nebebus, nes klausimai yra išbaigti, atitinkamai ministrai atostogauja, tuoj ir kvorumo nebus, ir aš, matyt, kokią savaitę ar dvi atostogausiu. O tyrimai yra atliekami institucijų ir kai bus tyrimų pabaiga, išvados – jos bus paskelbtos viešai. Tai nuomonės, kurios yra įvairios ir sklinda internetuose – aš negaliu padėti, jeigu kažkas tomis nuomonėmis tiki arba netiki. Mano galva, institucijos geriausiai atsako į tuos klausimus, kad nebūtų kažkokių spekuliacijų“, – atsakinėjo jis.

Čia nėra jokios kažkokios mistikos.

Paaiškino, kodėl taip pigiai įsigijo nekilnojamąjį turtą Lvivo gatvėje

Naujausiame žurnalistinių tyrimo centro „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrime atskleidžiama, kad 2012 m. būsimas premjeras Vilniaus centre, Lvivo gatvėje, įsigijo butą 1940 m. statybos pastate. Anot Registrų centro, už šį butą politikas sumokėjo 57 tūkst. litų arba 16,5 tūkst. eurų. Tačiau tas pats butas 2008 m. gegužę Kipro bendrovės „Grafdec Limited“ buvo nupirktas už 107 tūkst. eurų.

G. Paluckas aiškino, kad pripažintą netinkamu gyventi butą įsigijo pigiau po turto vertinimo procedūrų.

„Turto vertinimas, kuris buvo atliktas būtent šių patalpų, aiškiai parodo, kokia jo vertė – tai yra sandorio informacija. Prie sutarties notarui buvo pateiktas turto vertinimas. Čia nėra jokios kažkokios mistikos. Daiktai yra verti rinkoje tiek, koks yra laikotarpis. Tai daug, sakykime, įsigijimų 2008 m. prieš didžiąją finansinę arba būsto krizę, kai žmonės įsigijo tam tikras patalpas, pastatus, žemės sklypus, kurių kaina net dabar nėra pasiekusi to laikotarpio kainos“, – paklaustas apie įsigyto būsto kainą žurnalistams aiškino premjeras.

„Aš suprantu, kaip sultingai tie dalykai atrodo, bet tai, kad kažkas mokėjo daugiau, neįpareigoja manęs mokėti tiek pat. Dar kartą sakau – buvo atliktas minėtos patalpos turto vertinimas“, – dėstė jis, pridurdamas, kad šio turto „liežuvis neapsiverčia vadinti butu“.

Tuo metu paklaustas, ar jam nebuvo svarbu, iš ko jis pirko minėtą butą Lvivo gatvėje, G. Paluckas nurodė, kad viskas buvo teisėta, todėl klausimų nekilo.

„Man tikrai nėra aktualu, ar ofšorinė, ar neofšorinė (įmonė – ELTA). Yra žmogus, kuris atstovauja įmonės interesus Ir jeigu viskas yra teisėta – man klausimų, kad ten yra už kažkokios tai įmonės, jokių nekyla“, – apibendrino jis.

ELTA primena, kad pastarąsias keletą savaičių premjerui tenka aiškintis dėl savo verslo ryšių.

Pirmasis žurnalistinis centro „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimas atskleidė, jog premjero iš dalies valdoma įmonė „Garnis“ gavo 200 tūkst. eurų paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE. Sutartis sudaryta politikui jau einant Vyriausybės vadovo pareigas.

Antroji žurnalistinio tyrimo dalis kelia klausimus dėl Vyriausybės vadovo iki 2018 m. valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ gautų ir negrąžintų šimtatūkstantinių paskolų iš su verslininku Darijumi Vilčinsku susijusios bendrovės „Uni Trading“.

Išaiškėjo, kad ryšių tarp G. Palucko ir D. Vilčinsko – ir daugiau. 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje, kurio taip pat nebuvo deklaravęs 2013 m. turto bei interesų deklaracijose.

Aiškindamiesi, kur iki buto įsigijimo gyveno premjeras, žurnalistai vėliau ištyrė, kad Kipro įmonė 2012 m. G. Paluckui Vilniaus centre pigiai pardavė butą, o sklypą, ant kurio stovi iš dalies politiko valdomas pastatas, suformavo pats ministras pirmininkas, kai dar ėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Dėl „Garnio“ gautos paskolos panaudojimo aplinkybių ikiteisminį tyrimą pradėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), atskiro tyrimo dėl „Sagertos“ gautų paskolų nusprendusi nepradėti, bet prisijungti prie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) jau vykdomo tyrimo grupės.

Patikrinimą dėl „Garniui“ suteiktos paskolos atliko tiek pati ILTE, tiek Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) – pažeidimų abiem atvejais rasta nebuvo.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) jau pradėjo tyrimą dėl galimo G. Palucko interesų konflikto.