„Santūriai, blaiviai vertinu. Kartais kyla, kartais leidžiasi – toks yra gyvenimas. Bet mano pareiga atlikti darbus, o tuos darbus įvertins anksčiau ar vėliau visuomenė“, – Paneriuose žurnalistams sakė G. Paluckas.

„Kartais tai, kas atrodo keliantis susierzinimą, po kiek laiko pasirodo jau buvo geras, teisingas sprendimas, lėmęs kitų mūsų iššūkių ar problemų sprendimo galimybes. Todėl tikrai per daug nesureikšminu“, – pabrėžė jis.

Naujausi penktadienį paviešinti visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reitingai atskleidė daugiau nei 9 procentiniais punktais sumažėjusį pasitikėjimą premjeru G. Palucku.

Birželio duomenimis, G. Palucką teigiamai vertina 34,4 proc., kai dar gegužę palankumą Vyriausybės vadovui reiškė 43,7 proc. gyventojų. Naujausios apklausos duomenimis, 38,7 proc. atsakė, jog ministrą pirmininką vertina neigiamai, o 26,9 proc. teigė nuomonės neturintys.

Pastaruoju metu G. Paluckas viešoje erdvėje nemažai kritikos susilaukia po to, kai atsidūrė dviejų žurnalistinių tyrimų epicentre, kuriuose keliami klausimai dėl Vyriausybės vadovo verslo ryšių.

Pirmoje „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimo dalyje keliami klausimai dėl G. Paluckui iš dalies priklausančios įmonės „Garnis“ gautos lengvatinės nacionalinio plėtros banko ILTE paskolos. Tai įvyko G. Paluckui jau einant premjero pareigas.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) jau pradėjo tyrimą dėl galimo G. Palucko interesų konflikto šioje situacijoje. Savo ruožtu ILTE atliko vidinį patikrinimą, kurio metu tvarkų pažeidimų nenustatyta.

Ikiteisminį tyrimą pradėjo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), patikrinimą dėl paskolos panaudojimo aplinkybių inicijavo ir VMI.

Tuo metu antroje žurnalistinio tyrimo dalyje nagrinėjami G. Palucko ryšiai su verslininku Darijumi Vilčinsku.

Nemažai klausimų kyla ir dėl šiame tyrime aprašytų G. Palucko būsto įsigijimo aplinkybių. Jis 2012 metais iš D. Vilčinsko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje, kurio nebuvo deklaravęs 2013 metų turto bei interesų deklaracijose.

Šios informacijos aplinkybių patikslinimą Generalinės prokuratūros nurodymu jau atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), naujų detalių vertinimą atliks ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). 

Todėl tikrai per daug nesureikšminu.

G. Paluckas antradienį su protestuotojais nesusitiks: nemanau, kad manęs ten laukia pasikalbėti

Antradienį prie Seimo rengiant protestą prieš valdančiuosius ir žurnalistinių tyrimų centre atsidūrusį premjerą G. Palucką, pats Vyriausybės vadovas su mitinguotojais susitikti neketina. Pasak ministro pirmininko, protestuotojai susirinks ne diskutuoti, o išreikšti nuomonės, kurią jis jau yra girdėjęs.

„Rytoj mitinge aš nedalyvausiu. Kaip ir minėjau, reikėtų palaukti tikrų tyrimų rezultatų. Galbūt tai šiek tiek pakeistų ir pačių protestuotojų nuomonę“, – teigė G. Paluckas.

„Kai kurie protestai yra skirti kalbėjimuisi ir deryboms, kaip buvo su žemdirbių protestu, o kai kurie protestai yra politinės saviraiškos laisvė. Nemanau, kad manęs ten laukia pasikalbėti, manau, kad manęs ten laukia pareikšti nuomonę apie mane. Aš tą nuomonę jau esu girdėjęs“, – akcentavo jis.

Premjeras kartojo, kad prieš surengiant mitingą, protesto organizatoriai galėtų sulaukti institucijų atsakymų dėl jo verslo ryšių.

„Protestas yra visą apimantis, nes kliūva ne tik man, bet ir prezidentui, koalicijai. Manau, kad paties protesto varomoji jėga būtų kiek menkesnė, jeigu palauktume tyrimų rezultatų. Kiekvienas renkasi savo laiką ir teisę protestuoti“, – dėstė G. Paluckas.

Kaip skelbta anksčiau, protestą prie Seimo ketinama rengti kitą antradienį. Protestu reikalaujama aiškių atsakymų iš G. Palucko dėl jį lydinčių skandalų, o „nesugebėjus jų pateikti – atsistatydinti“. Taip pat norima, kad koalicija su „Nemuno aušra“ būtų nutraukta, o šiai partijai priklausančių ministerijų ministrai – atšaukiami.

Protestą organizuoja politine organizacija save pristatantis „Demokratijos Forumas“ ir jo atstovas Robertas Koroliovas bei vienas iš pernai lapkritį vykusio mitingo „Dešimt tylos minučių“ rengėjų Mantas Meškerys. Tiesa, iniciatoriai ragina protestuoti ne tik prieš į skandalus įsivėlusį premjerą. Anot jų, renginio tikslas – išreikšti nepasitenkinimą valdžios vykdoma politika.

Nepasitenkinimas opozicijoje ir visuomenėje kilo po to, kai pasirodė du žurnalistiniai tyrimai apie premjerą G. Palucką.

Pirmoje „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimo dalyje keliami klausimai dėl G. Paluckui iš dalies priklausančios įmonės „Garnis“ gautos lengvatinės nacionalinio plėtros banko ILTE paskolos. Tai įvyko G. Paluckui jau einant premjero pareigas.

Tuo metu antroje dalyje nagrinėjami G. Palucko ryšiai su verslininku Darijumi Vilčinsku. 

G. Paluckas: bet kokie žingsniai dėl visuotinio šaukimo turi būti užtikrinti tinkamais resursais

Prezidentui Gitanui Nausėdai užsimenant, jog Lietuvoje neišvengiamai turės būti įvedamas visuotinis šaukimas, G. Paluckas sako tokios galimybės šiuo metu nematantis – tam, pasak jo, trūksta resursų. Anot ministro pirmininko, didžiausias dėmesys ir ištekliai turi būti skiriami Lietuvoje įsikurti turinčiai Vokietijos brigadai bei kuriamai nacionalinei divizijai.

„Vyriausybė turi Vyriausybės programą ir labai aiškius planus ir įsipareigojimus Vokietijai tiek dėl savo divizijos kūrimo, tiek dėl infrastruktūros suformavimo vokiečių brigadai. Tie darbai tęsis iki 2030 metų, todėl jų užteks tiek šiai Vyriausybei, tiek, tikėtina, kitai“, – sakė G. Paluckas.

„Bet kokie žingsniai dėl visuotinio šaukimo turi būti užtikrinti tinkamais resursais. Ne tik kareivinėmis, kur gyventi, bet taip pat puskarininkiais, kurie galėtų mokyti tuos šauktinius. Todėl, nepaisant to, kad mes kažko norime arba kažką planuojame, vis tiek turime atsiremti į turimus resursus ir išteklius. Šiandien prioritetas yra divizija ir Vokietijos brigada – didžiosios lėšos ir pastangos yra orientuojamos ten“, – aiškino Vyriausybės vadovas.

Pasak jo, šiuo metu yra koncentruojamasi į kitus šalies ir regiono saugumui svarbius projektus, tad visuotinio šaukimo įvedimas, kuriam nėra reikalingų resursų, premjero teigimu, šiuo metu neturi prasmės.

„Aš ir visi regiono prezidentai, ministrai pirmininkai visų pirma siekia, kad būtų sukurtos tokios sąlygos, jog apskritai karinis konfliktas ar invazija iš mūsų Rytų kaimynų būtų neįmanoma ir (…) netikslinga“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

„Tai pirmiausia yra daromi tie žingsniai, kurie duos didžiausią efektyvumą ir naudą – Baltijos gynybos linija, kontrmobilumo priemonės, kariuomenių modernizacija. Tuo tarpu paimti ir dabar organizuoti visuotinį šaukimą ir tiesiog žmones laikyti laukuose ar aikštėse, kaip senais laikais, marširuojant ratu, negalint suteikti jiems galimybių tikrai išmokti tų dalykų, kad jie būtų naudingi – nematau šitam jokios prasmės“, – aiškino G. Paluckas.

ELTA primena, kad sekmadienį prezidentas G. Nausėda pareiškė, jog formuojant nacionalinę diviziją, Lietuva turės įvesti visuotinį šaukimą. Tai, šalies vadovo teigimu, yra neišvengiama. Tiesa, G. Nausėda pripažino, jog šiuo metu tam trūksta resursų.

„Būtume pasirengę judėti link visuotinio šaukimo, tačiau šiuo metu dar nesame pasirengę infrastruktūros prasme. Iš tikrųjų mums reikėtų daugiau infrastruktūros, reikėtų daugiau instruktorių, reikėtų daugiau lėšų tam, kad pereitume prie visuotinio šaukimo“, – sekmadienį žurnalistams Prezidentūroje teigė G. Nausėda.

„Manau, kad tai yra laiko klausimas, kadangi Lietuva yra numačiusi iki 2030 m. sukurti nacionalinę diviziją. Nacionalinės divizijos sudėtinė dalis, be jokios abejonės, yra ir visuotinio šaukimo procesas. Ruošiamės, investuojame ir mūsų siekiai didinti gynybos finansavimą yra susiję su mūsų ambicija išplėtoti mūsų gynybą iki nacionalinės divizijos lygio“, – akcentavo jis.

ELTA primena, kad 2023 m. gegužę VGT pritarė KAM siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Diviziją, kurios pagrindą sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir „Aukštaitijos“ brigados, planuota suformuoti iki 2030 m.

Dėl šios priežasties sausio mėnesį VGT sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.