„Akivaizdu, jog visas finansavimas tikrai negali eiti vien iš Lietuvos ekonomikos pajėgumų, – žurnalistams sekmadienį sakė ministras pirmininkas. – Apie tai šnekama Europos mastu ir turi atsirasti ir didėti Europos gynybos fondas bei atsirasti tam tikras paskolų fondas, panašus į RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano – BNS) fondą.“

„Taip kad čia bus, matyt, sudėtinis finansavimas, kuris, mano galva, būtų logiškas, nes gynybos klausimas svarbus visai Europai“, – pridūrė jis.

Sprendimą Lietuvai nuo 2026 iki 2030 metų gynybos finansavimą didinti iki 5–6 proc. BVP penktadienį priėmė iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovų sudaryta Valstybės gynimo taryba (VGT).

Galutinį sprendimą dėl kiekvienų metų biudžeto dydžio turės priimti parlamentas. Biudžeto projektą kasmet rengia Vyriausybė.

Finansavimo šaltinių paieškos

Anot prezidento Gitano Nausėdos, siekiant didesnio finansavimo gynybai, galėtų būti peržiūrėtas kitų sričių, taip pat ir socialinių programų, finansavimas, įvestas pajamų apmokestinimas „pagal dydį, o ne pagal pajamų rūšį“.

Savo ruožtu G. Paluckas kol kas nedetalizuoja, iš kokių šaltinių galėtų būti finansuojamas didesnis gynybos biudžetas, tačiau pabrėžia, jog didžiąją dalį sudarys skolintos lėšos.

Didelę dalį gynybos finansuosime iš valstybės skolos.

„Didelę dalį gynybos finansuosime iš valstybės skolos, o tai reiškia, kad ekonominio prieaugio papildomos lėšos, kurios papuls į biudžetą, bus nukreipiamos į švietimo sistemą, sveikatos sistemą, kultūrą ir panašius visai Lietuvai svarbius dalykus“, – aiškino premjeras.

Tuo metu Seimo opozicija dvejoja, ar valdantiesiems pavyks rasti tvarių finansavimo šaltinių.

Valdančiajai koalicijai priklausančios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis anksčiau teigė, kad artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. BVP tik iš nacionalinio biudžeto lėšų yra nerealu.

Parlamentaras BNS sakė, kad jo vadovaujama frakcija Seime dėl išlaidų gynybai didinimo apsispręs tik pamačiusi, kam konkrečiai bus skiriamos lėšos ir iš kokių šaltinių jos bus paimtos.

R. Žemaitaitis taip pat pabrėžė, jog naujiems mokesčiams „aušriečiai“ nepritars.

„Dėl finansavimo priemonių reikės priimti sprendimus. Ne tik R. Žemaitaitis kritikavo, visi kelia klausimą, iš ko bus finansuojama. Dėl to šiandien yra Vyriausybei didelė užduotis sugebėti finansuoti einamąsias valstybės gyvenimo išlaidas, jos yra labai svarios, nes žmonės yra pirmiausia, po to visa kita. Apie tai ir kalbėsime su koalicijos partneriais ir Seimu“, – sakė premjeras.

A. Kubiliaus vaidmuo

G. Paluckas sutiko, jog sprendžiant klausimą dėl paramos gynybai europiniais pinigais bus svarbi už gynybą ir kosmosą atsakingo eurokomisaro Andriaus Kubiliaus pozicija.

Vis tik jis pabrėžė, jog galutinius sprendimus Europos Sąjungoje (ES) priima šalys narės.

„Europos Komisija neturi Europos biudžeto, tą biudžetą suneša atskirai visos šalys, didžiosios ekonomikos. Tai jeigu didžiosios ekonomikos nėra linkusios rūpintis gynyba kaip ES klausimu, tai, matyt, ir turėsime iššūkių“, – teigė socialdemokratas.

„Bet šiandien yra ir gerų ženklų, jog yra telkiamas didžiulis beveik 500–600 mlrd. paskolų fondas, iš kurio mažesnės ekonomikos, mažesnės valstybės galės pasiskolinti ir atitinkamai finansuoti gynybos poreikius“, – pridūrė jis.

Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai irgi numatyta kiek daugiau nei 3 proc. BVP, tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas 2025-ųjų eigoje skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4 proc. BVP asignavimus.