Ketvirtadienį po pateikimo už tai balsavo 91 Seimo narys, prieš buvo keturi, 14 politikų susilaikė.

Projekte nenumatyta nei įvesti naujų, nei panaikinti šiuo metu galiojančių ribojamųjų priemonių – paliekamos tos pačios, kurios galioja dabar.

„Jos yra efektyvios, jos yra taikomos. Manome, kad priežastys, kodėl jas reikia taikyti, per šiuos metus neišnyko – Rusija tęsia savo agresiją prieš Ukrainą, toliau vykdo karo nusikaltimus, toliau bombarduoja miestus, toliau grobia žmones, vaikus, nepaleidžia karo belaisvių“, – pristatydamas projektą sakė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Buvęs krašto apsaugos ministras konservatorius Laurynas Kasčiūnas stebėjosi, kad K. Budrys nesiūlo suvienodinti sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, nors už tai pasisakė būdamas prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais.

„Kodėl atnešate lygiai tokį patį ribojančių priemonių paketą ir ten nėra vienodo Rusijos ir Baltarusijos piliečių traktavimo?“ – klausė jis.

Ministro teigimu, Lietuva ne viename strateginiame dokumente skirtingai traktuoja Rusijos ir Baltarusijos piliečius, tai daroma ir minėtame įstatyme.

Pasak K. Budrio, dabar nustatytų sankcijų sąrašas yra optimalus, diskusijos dėl jų taikymo vyko prieš metus ir dvejus, tuomet pasiektas kompromisas, nustatytas ribojamųjų priemonių balansas.

„Vyriausybė sako, kad jeigu jau nustatėme tą balansą, jį pratęskime dar metams, nes to tikrai reikia“, – tvirtino ministras.

Pernai atnaujintas Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas galioja iki 2025 metų gegužės 3 dienos. Vyriausybė siūlo pratęsti jo galiojimą iki 2026 metų gegužės 2 dienos.

Įstatymu yra sustabdytas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti Šengeno bei nacionalines vizas priėmimas, išskyrus atvejus, kai dėl to tarpininkauja Lietuvos URM, leidimų laikinai gyventi Lietuvoje priėmimas, išimtis daroma tik tiems, kas turi galiojančią Šengeno ar nacionalinę vizą, leidimą gyventi Lietuvoje arba kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje.

Ne per ES sieną atvykstantys rusai ir baltarusiai papildomai tikrinami dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Jie taip pat negali į Lietuvą įvežti ar iš jos išvežti Ukrainos grivinų, uždrausta importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija.

Pagal įstatymą, leidimų gyventi Lietuvoje neturintiems rusams uždrausta Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto.

Pirmą kartą nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams Lietuvos Seimas įvedė 2023 metais. Pernai jos atnaujintos ir pratęstos. Jas imta taikyti reaguojant į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje bei Baltarusijos dalyvavimą jame.

Šias sankcijas kritikuoja Vilniuje įsikūręs Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos biuras, nes jos liečia ir nuo Minsko režimo pabėgusius baltarusius.