Už tokį sprendimą balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 23, susilaikė 13 politikų.

„Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2022 metų gruodžio 21 dieną konstatavo, kad 2022 metų rugsėjo 15 dieną Seimo vakarinio posėdžio metu Seimo narys Petras Gražulis balsavo ne tik už save, bet ir už kitą Seimo narį jam nematant“, – pristatydamas iniciatyvą sakė Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius.

„Seimo posėdžių salės stebėjimo kamerų užfiksuotoje vaizdo medžiagoje aiškiai matyti, kaip Seimo narys P. Gražulis balsavimo metu ištiesia ranką per stalą ir paliečia objektą, esantį ant stalo ties kito Seimo nario darbo vietoje esančiu informaciniu pultu“, – tvirtino jis.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2022 metų gruodžio 21 dieną konstatavo, kad 2022 metų rugsėjo 15 dieną Seimo vakarinio posėdžio metu Seimo narys Petras Gražulis balsavo ne tik už save, bet ir už kitą Seimo narį jam nematant.

Parlamentarams buvo parodytas su šiuo įvykiu susijęs vaizdo įrašas.

Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė tvirtino, kad įraše nematyti, ar P. Gražulis paspaudė mygtuką, ar nepaspaudė.

P. Gražulis savo ruožtu tvirtino nepamenantis, ar balsavo už socialdemokratą Liną Jonauską, ar ne.

„Aš nežinau, ar balsavau, aš nežinau, ar nebalsavau. Po trijų mėnesių, kai ateina ir pasako: ar tu balsavai? Jūs man pasakykite, ką prieš pusę metų valgėte, ar prieš tris dienas. Jūs pasakysite, ką valgėte? Jūs nežinosite, ką valgėte. Kada mes daug kartų balsuojame, kaip man prisiminti?“ – tvirtino parlamentaras.

Aš nežinau, ar balsavau, aš nežinau, ar nebalsavau.

„Jeigu balsavau, aš atsiprašiau ir dabar atsiprašau, suklydau. Tai nebuvo mano piktybinis veiksmas“, – pabrėžė jis.

P. Gražulis teigė apkaltos nebijąs ir lygino save su sovietų valdžios persekiotu kunigu Alfonsu Svarinsku.

Anot P. Gražulio, šis sakydavęs, kad jeigu sovietų valdžia jį persekioja, vadinasi, jis tarnauju Dievui, o jeigu sovietų valdžia imtų jį girti, tai reikštų, jog tarnauja velniui.

„Perfrazuoju šituos žodžius dabartinei situacijai: jeigu konservatorių valdančioji dauguma kartu su profesionalu T. V. Raskevičiumi mane persekioja, tarnauju tautai. Jeigu mane jie girtų, tarnaučiau šitam klanui, šitai sistemai, kuri užvaldžiusi yra Lietuvą“, – kalbėjo Seimo narys.

„Per 50 metų okupacijos metų mes mažiau sukomunistėjome, negu per 30 nepriklausomybės metų suhomoseksualėjome“, – pareiškė jis.

Pagal priimtą Seimo nutarimą, laikinoji komisija iki gegužės 1-osios turės atlikti tyrimą ir pateikti išvadą, ar pagrindas apkaltai, ar ne.

Dar sausio pabaigoje iniciatyvą dėl apkaltos P. Gražuliui parėmė 46 parlamentarai. Tarp pasirašiusiųjų – tik valdančiųjų atstovai.

Teikti Seimui siūlymą pradėti apkaltos procesą gali ne mažiau kaip 36 Seimo nariai.

Apkalta parlamentarui, Tautos ir teisingumo (centristų, tautininkų) sąjungos pirmininkui P. Gražuliui inicijuojama dėl to, kad jis pernai per rudens sesiją balsavo už socialdemokratą L. Jonauską, šiam nusisukus pakalbėti su kolega.

Anot teikimo, yra pagrindas manyti, kad P. Gražulis „savo sąmoningais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.

Anksčiau Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad apkaltos procesui pagrindo nėra.

Pagal Seimo statutą, apie apkaltos iniciatyvą paskelbus Seime, turi būti sudaroma specialioji tyrimo komisija pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti. Išnagrinėjusi visas aplinkybes komisija teiks siūlymą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, ar nėra.

Nusprendus, kad esama pagrindo apkaltai, Seimas turės kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šis konstatuos, ar parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.

Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.

P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad jis yra nuteistas už piktnaudžiavimą, nes 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį paskelbė, kad politikas piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Jam skirta daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda ir kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuota per 3,3 tūkst. eurų.

Šį nuosprendį P. Gražulis apskundė Aukščiausiajam Teismui. Galutinį verdiktą teismas planuoja skelbti balandžio 18 dieną.