Atvesti į Europos Sąjungą Ukrainą žadėjo ir buvęs šalies lyderis Petro Porošenko. Kalbos suintensyvėjo Rusijai užpuolus Ukrainą. Prieš dvi savaites Volodymyras Zelenskis pasirašė paraišką dėl stojimo į Europos Sąjungą.

„Mes įrodėme savo stiprumą, mes įrodėme, kad esame tokie pat kaip ir jūs. Tad prašau įrodykite, kad jūs su mumis, kad mūsų nepaleisite“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Europos komisija noriai sutiko ją svarstyti, tačiau kandidatės statusas dar nėra suteiktas.

„Jei V.Putinas siekė suskaldyti Europos Sąjungą, susilpninti NATO ir sudaužyti tarptautinę bendruomenę, jis pasielgė visiškai priešingai. Mes kaip niekad vieningi“, – Europos šalių susitikime kalbėjo Europos komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Tačiau į Ukrainos europinę perspektyvą iki šiol pozityviai žvelgia ne visa Europa.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše: 

„Mes žinome, kad valstybės Vakarų Europoje – Prancūzija ir kitos – ilgą laiką gana skeptiškai žvelgė į Europos Sąjungos plėtrą, nes pirmiausia nori gilinti dabar esančių Europos Sąjungos valstybių integraciją“, – tvirtino Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.

Skeptiškai Ukrainos europinį kelią stebėjo ir didžiausia Europos ekonomika – Vokietija.

„Aš pats buvau liudininkas, kaip Berlyne griuvo Berlyno siena. Ne tiesiogine to žodžio prasme – mąstymo siena. Šeštadienį nuvykau į Berlyną susitikti su Vokietijos kancleriu, tomis pačiomis dienomis buvo pereita nuo nepardavimo arba ne tiekimo Ukrainai politikos prie ginklų tiekimo Ukrainai politikos“, – teigė Gitanas Nausėda.

Karas yra paskata suprasti, kad Europa negali ignoruoti Ukrainos, kaip ilgą laiką iš esmės darė.

„Karas yra paskata suprasti, kad Europa negali ignoruoti Ukrainos, kaip ilgą laiką iš esmės darė, sakydama, kad kelio į Europos Sąjungos narystę artimiausiu metu nėra“, – L. Kojala.

Ukrainos narystės Europos Sąjungoje klausimą Lietuva kėlė ir Europos vadovų tarybos susitikime.

„Mes esame iškėlę sau tikslą būti Ukrainos balsu ten, kur ji pati tiesiogiai nedalyvauja arba nėra atstovaujama“, – sakė G. Nausėda.

Būtent šis susitikimas, pasak prezidento, paskatino dalį valstybių apsigalvoti.

„Diskusijos šiuo klausimu užtruko bene 5 val. ir turiu jums pasakyti, kad šį kartą, turbūt, Lietuva buvo tas „blogasis vaikinas“, kuris pratęsė diskusijas bent porai valandų. Vien dėl to, kad tekste būtų įtvirtina nuostata dėl mūsų paramos Ukrainai jos eurointegraciniame kelyje“, – teigė Lietuvos prezidentas.

Tačiau kitų kaimyninių valstybių kelias nusimato ilgesnis. Šalia karo lauko esantys Ukrainos kaimynai – Moldova ir Sakartvelas – taip pat pasiprašė į Europos šeimą.

„Tai gali šiek tiek komplikuoti Ukrainos situaciją, nes, jeigu Ukraina viską darys daug sparčiau nei kiti, jeigu dėl politinės valios tas procesas vyks sėkmingiau, tuomet, be abejo, kitos valstybės, kurios taip pat siekia to paties tikslo, gali turėti tam tikrų nuogąstavimų“, – kalbėjo L. Kojala.

Tačiau L. Kojalos nuomone vien vieningo Europos valstybių pritarimo dėl Ukrainos neužteks.

„Sudėtinga įsivaizduoti, kad toks sprendimas galėtų būti žengtas nepasiekus stabilumo Ukrainos teritorijoje, kalbant apie agresiją iš Rusijos. Vienokiu ar kitokiu būdu tai bus susieti klausimai, bet lūkestis yra, kad ta agresija bus sustabdyta ir nevirs pagrindine kliūtimi keliaujant į Europos Sąjungą“, – vylėsi L. Kojala.

Konfliktui nurimus, manoma, Ukrainai Europos Sąjungos nare pavyktų tapti, geriausiu atveju, per kelerius metus.