„Peržiūrėjus deklaracijas, jos, sakykime, skirstomos į kelias dalis. Viena dalis – kurios nestebina, tai senų politikų deklaracijos, kuriose yra pateikiamos aiškios pajamos ir aiškūs sumokėti mokesčiai. Na, o įdomesnės deklaracijos yra, be abejo, Eduardo Vaitkaus, kurioje, sakykime, yra gana daug turto, beveik 400 tūkst. eurų, bet pajamų beveik nėra, mokėtų mokesčių – išvis nėra, taip pat Igno Vėgėlės deklaracija. Tai yra turtingo žmogaus deklaracija, 1,5 mln. turto ir daugiau nei 1 mln. išduotų paskolų. Tai stebina, nes atrodo, kad žmogus verčiasi kone paskolų dalijimu. Iš kitos pusės tai gali būti verslo struktūrinės investicijos ar šeimos verslui paskolinti pinigai, manau, pats kandidatas galėtų pakomentuoti. Na, o kitų deklaracijos – daugiau mažiau normalios, normalaus žmogaus, kur pinigai gaunami, mokesčiai mokami, turtas vidutiniškai siekia kažkur apie 300 tūkst. eurų, kas greičiausiai yra nekilnojamasis turtas. Na, kandidatai dar turi paskolų, tai vėlgi greičiausiai yra nekilnojamojo turto pirkimo paskolų likučiai“, – komentavo M. Dubnikovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tačiau, jūsų akimis, ar deklaracijose viskas sutampa? Sakėte, kad yra kandidatų, kurie turto turi daugiau negu gauna pajamų.

– Na, iš deklaracijų to nesimato. Mes matome tik praėjusių metų duomenis, nežinome, ką žmonės veikė ir ką dirbo, kiek uždirbo prieš tai. Turto buvimas manęs nestebina, nes, kaip minėjau, tik viena deklaracija išsiskiria dideliu turtu – I. Vėgėlės deklaracija. Tačiau mes žinome, kad jis yra teisininkas, advokatas ir pan. Kitų deklaracijose tikrai nėra kažkokių didžiulių turtų – 300 tūkst., 200 tūkst. su trupučiu. Tai nėra tie pinigai, kurie stebintų, kai žmogui yra apie 50 metų.

– Taip, žmogus gali tai natūraliai užgyventi ir užsidirbti. Tačiau, kaip minėjote, kai kurių kandidatų deklaracijos rodo nesumokėtus mokesčius, nedideles pajamas, bet daug turto. Jūsų nuomone, ar neturėtų to Vyriausioji rinkimų komisija, VMI įvertinti?

– Na, VMI, manau, turėtų pasidomėti, galbūt tai ir daro. Tuo labiau kad tai yra deklaracija, VMI visus duomenis turi. Iš kitos pusės, ir patys rinkėjai yra vertinimo mechanizmas, gal prezidento rinkimuose tai nėra toks drastiškai svarbus dalykas, kaip minėjau, yra turbūt tik vienas kandidatas, kuris beveik apskritai neturi pajamų. Aš labiau kreipčiau dėmesį į Seimo rinkimus, kai matome, kad pretenduoja žmonės, kurie neturi nei turto, nei pinigų, ateina valdyti valstybę, kur spręs klausimus už milijardus ir mūsų visų likimus. Manau, patys rinkėjai turėtų atidžiau pasižiūrėti deklaracijas, bent jau tų žmonių, už kuriuos galvoja balsuoti.

– Ar šios deklaracijos yra įdomios rinkėjams, kalbant apie prezidento rinkimus, ar daugiau formalumas? Nes, pavyzdžiui, tarsi prieš sistemą kovojantis I. Vėgėlė, pasirodo, yra milijonierius.

– Aš niekada nepeikiu žmogaus, kuris turi milijoną. Manau, tai yra geras pasiekimas, tai yra ir tam tikras įrodymas. Tačiau, be abejo, jei sakai, kad esi už skurdą išgyvenančius žmones, pats būdamas milijonieriumi, na, kartais tai rezonuoja. Sakykime, ir JAV prezidentai, ateinantys spręsti žmonių problemų, yra net ne milijonieriai, o multimilijonieriai ir ten tas skirtumas yra dar didesnis. Lietuvoje, sutikime, žmogus profesionalas, kuris dirbo profesionaliai, milijoną gali uždirbti.